Į kino rinktinę „Nojaus arka“ patekę filmai iki šių dienų išliko svarbūs ne tik Lietuvos kino istorijai, bet ir visai kultūrai.
Visą pavasarį antradienio ir trečiadienio vakarais „Skalvijoje“ bus rodomi ir dokumentiniai, ir vaidybiniai filmai. Planuojama surengti net 20 seansų.
„Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo proga norisi prisiminti ir tarpukario laiką, kai kinas atliko metraštininko vaidmenį, ir dabartinės nepriklausomybės laikotarpį, kai kine pagaliau galėjo skleistis laisva mintis ir autorinė kūrybos raiška“, – sakė „Skalvijos“ kino centro programų sudarytoja Sonata Žalneravičiūtė.
Nuo kronikų iki klasikos
Šią savaitę jau parodytos tarpukario kronikos – „Lietuva 1929- aisiais“ ir šventiniai valstybės atkūrimo minėjimai 1924 m., 1928 m., 1938 m.
Jose užfiksuotos ne tik tautinės šventės, bet ir dirbantys, atostogaujantys žmonės, žaidžiantys vaikai, įamžinti iškiliausi rašytojai, dvasininkija, taip pat miestų architektūra, senąsias tradicijas puoselėjantis kaimas.
Kituose seansuose matysime ne tik vaidybinio kino klasikų Algimanto Puipos, Gyčio Lukšo, Raimundo Banionio filmus.
Bus rodomi ir nepriklausomybės pradžioje Lietuvą garsinti pradėjusių režisierių Šarūno Barto, Kristijono Vildžiūno, Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Giedrės Beinoriūtės ir kitų vaidybinio ir dokumentinio kino kūrėjų darbai. Visus filmus pristatys jų kūrėjai ar kino kritikai.
Istorinio lūžio dokumentika
Kovo 13 dieną bus parodyti du dokumentiniai filmai.
Tai režisieriaus Rimtauto Šilinio Lietuvos istorinį lūžį atspindintis filmas „Nojaus arka“ (1988 m.) ir Artūro Jevdokimovo filmas „Aukštyn upe“ apie Kaukazo kalnuose gyvenančius tušetus, jų atotrūkį nuo civilizacijos ir stiprų ryšį su gamta (1992 m.). Šiame seanse dalyvaus režisierius A.Jevdokimovas ir operatorius Algimantas Mikutėnas.
„Pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai kine buvo tarsi Nojaus arka: reikėjo susivokti ne tik kuo tapome, bet ir kur, su kuo toliau plaukti.
Pranašiškas buvo dokumentininko R.Šilinio filmas „Nojaus arka“, kuriame, Lietuvai stovint ant 1988-ųjų virsmų slenksčio, juntamas ne tik noras išsiveržti, bet ir nerimas tapti, būti savimi, iš naujo perkainoti kultūrines ir moralines vertybes“, – apie filmą, kurio pavadinimas tiko ir visai rinktinei, pasakojo S.Žalneravičiūtė.
Ankstyvoji Š.Barto kūryba
Kovo 14 dieną bus parodytas ir filmas „Trys dienos“ (1991 m.) – režisūrinis Š.Barto vaidybinio kino debiutas.
1992 metais ši juosta Berlyno kino festivalyje pelnė ekumeninės žiuri prizą už problematiką, temos svarbą ir minčių gilumą, taip pat FIPRESCI (Tarptautinės kino kritikų asociacijos) prizą už stiliaus savitumą, temos reikšmingumą ir vaizdų grožį.
Anot kino kritiko Sauliaus Macaičio, apžvelgusio Š.Barto kūrybos pradžią, šis režisierius – vienas ryškiausių naujosios kinematografininkų kartos atstovų. Tai tradicinę dramaturgiją ignoruojantis kūrėjas, jo filmai – laisvos struktūros, minimalistinės formos, filosofinių asociacijų kūriniai.
„Trys dienos“ – faktiškai besiužetis pasakojimas apie trijų jaunų lietuvių vizitą į Kaliningradą-Karaliaučių-Kionigsbergą – merdintį, išniekintą miestą. („Sostinė“)
Nepriklausomybės kino rinktinės „Nojaus arka“ filmai rodomi kino centre „Skalvija“ antradieniais ir trečiadieniais. Bilietų kainos – 2,5–4 Eur.
