„Sengirės“ kūrybinė grupė pusę uždirbtų pinigų padovanos filmo herojams

Mindaugas Survila per kiekvieną dokumentinės poemos „Sengirė“ pristatymą pabrėžia, kad vienas iš šio filmo kūrimo tikslų – atkreipti žmonių dėmesį į sparčiai nykstančių miškų plotus Lietuvoje. Siekdami ne vien šviesti visuomenę, bet ir veikti, pusę uždirbtų pinigų „Sengirės“ kūrybinė komanda nusprendė skirti senų miškų pirkimui. Tai vienas iš būdų užtikrinti, kad ateities kartos su Lietuvos sengirėmis galės susipažinti ne tik kino teatro ekrane, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Kadras iš „Sengirės“.
 Kadras iš „Sengirės“.
 Kadras iš „Sengirės“.
 Kadras iš „Sengirės“.
Daugiau nuotraukų (2)

LRT.lt

Apr 7, 2018, 12:18 AM

Dar prieš pradedant kurti „Sengirę“ viena iš komandos svajonių buvo ne tik šviesti visuomenę apie senuosius Lietuvos miškus, bet ir įvykdyti ką nors konkretaus jų labui. Miškų kirtimas – ganėtinai greitai vykstantis procesas, o miškui atsistatyti iš naujo užtrunka apie 400 metų. Yra nemažai iniciatyvų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, skatinančių atsodinti iškirstus miškų plotus ir prisidėti prie gamtosaugos. Tačiau visada (su labai retomis išimtimis) atsodintiems miškams pasiekus „paauglystės“ laikotarpį jie būna vėl iškertami.

„Dar prieš keturiolika metų bendravau su savo bičiuliu Rimu Pakeriu, kurio išsakyta mintis atrodė mažų mažiausiai neįgyvendinama. Jis sakė, kad prieš miškų kirtimą, kas reiškia pinigų gavimą, reikia kovoti pinigais“, – sako M.Survila.

Režisierius neslėpė, kad tai atrodė praktiškai neįgyvendinama svajonė. „Labai džiaugiamės Lietuvos žmonėmis, pirkusiais bilietus ir atėjusiais į filmą. Tikrai nesitikėjome tokio didžiulio susidomėjimo – per pirmą savaitę „Sengirę“ jau matė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių. Jie padeda mums įgyvendinti ilgai puoselėtą svajonę“, – visos komandos vardu džiaugėsi ir dėkojo M.Survila.

Buvo nuspręsta, kad pusę sumos, surinktos už „Sengirės“ bilietus Lietuvoje, filmo kūrybinė komanda skirs kitam projektui – interaktyviai platformai, o likusią pusę – miško pirkimui.

„Žmogus, mums pardavęs mišką, jame nebegalės kirsti nei medžių, nei sausuolių, nei nugriuvusių medžių, nebus galima kūrenti laužų. Bet bus kaip ir buvę – miškas ir jo dvasia, grybai ir uogos liks tam pačiam, prie miško prisirišusiam žmogui“, – tikino režisierius.

Dėl riboto biudžeto miškai bus kruopščiai renkami pagal aiškiai iš anksto nustatytus kriterijus, konsultuojantis su profesionaliais biologais, galbūt ir etnologais.

„Mes puikiai suprantame, kad miškai labai brangūs ir įstengsim įsigyti tik palyginus labai nedidelį plotelį. Tai bus tarsi ženklas, kad ne valdžia, ne kaimynas, bet mes patys galim prisidėti prie to, ką turės mūsų ateities kartos“, – sakė filmo režisierius M.Survila.

Artimiausiais mėnesiais planuojama įkurti specialų fondą, skirtą senųjų miškų išsaugojimu. Visi pritariantys šiai idėjai – tiek paprasti žmonės, tiek įmonės – bus kviečiami prisidėti prie fondo veiklos.

„Tikimės, kad bendromis jėgomis prisidėsime prie realaus sengirių išsaugojimo ateities kartoms“, – tikino filmo „Sengirė“ prodiuserė Gintė Žulytė.

Filmas „Sengirė“ bus dar rodomas artimiausiomis savaitėmis. Seansą savo mieste galite rasti.

Plačiau apie filmo kūrimo užkulisius čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.