Ji teigia nesuprantanti sąmyšio dėl jos gimimo dienos. „Man vis vien. Normalu – laikas eina, aš visiškai nejaučiu nostalgijos“, – patikino ji kalbėdama su agentūra AFP.
Gimtadienį žvaigždė švęs scenoje: Augusteo teatre Neapolyje C.Cardinale vaidina komedijoje „Keista pora“ – moteriškoje to paties pavadinimo Neilo Simono pjesės versijoje. Ją parašė pernai miręs režisierius Pasquale Squitieris, su kuriuo aktorė artima buvo 26 metus. „Tai projektas, kurį Pasquale labai mėgo. Aš tai darau jo atminimui“, – atskleidė C.Cardinale.
Iš tikrųjų C.Cardinale norėjo tapti mokytoja arba mokslininke Tunise. Prancūzės ir siciliečio duktė gimė 1938 metų balandžio 15-ąją La Gulete prie Tuniso sostinės. Tačiau būdama 17-kos ji buvo išrinkta „Gražiausia Tuniso itale“ ir laimėjo kelionę į Venecijos kino festivalį. Nuo tada aktorystė buvo jos svajonė ir tapo realybe.
„Būdama 20-ies, aš tapau pasakos herojė, simboliu šalies, kurios kalba beveik nekalbėjau“, - rašo C. Cardnale savo autobiografijoje „Mano rojus“. Pirmuosiuose filmuose jos balsas dar buvo įgarsinamas, nes aktorė mokėjo prancūzų, arabų ir siciliečių kalbas, tačiau italų – ne. 1963-iaisiais sukurtoje Juostoje „Aštuoni su puse“ režisierius Federicas Fellinis galiausiai pareikalavo, kad ji kalbėtų itališkai.
Sėkmingai prasidėjusi karjera netrukus galėjo baigtis. Kai po išprievartavimo pastojusi C.Cardinale norėjo pasitraukti iš kino. Tačiau režisierius Francas Cristaldis įkalbėjo ją vaiką pagimdyti slapta Londone ir atiduoti savo šeimos globon. Daugelį metų Patrickas buvo laikomas ne jos sūnumi, bet mažuoju broliuku.
C.Cardinale tapo žinomiausių Italijos režisierių mūza. Luchinas Viscontis susuko su ja juostas „Rokas ir jo broliai“ bei „Leopardas“ – pastarajame filme ji vaidino su Alainu Delonu. „L.Viscontis kalbėjo su manimi prancūziškai ir norėjo, kad aš būčiau brunetė ir ilgaplaukė. F.Fellini kalbėjo su manim itališkai ir labiau norėjo manęs blondinės ir su trumpais plaukais“, – prisiminė C.Cardinale.
Italė žavėjo ir publiką JAV, sukūrusi vaidmenis filmuose „Rožinė pantera“ ir „Cirko pasaulis“. Tačiau ji nesutiko keltis į Holivudą. Su savo partneriu P.Squitieriu – jos „vienintele meile“ ir dukters Claudios tėvu – ji nuo 1974 iki 2011-ųjų sukūrė daugybę filmų.
Iš viso C.Cardinale vaidino 175 juostose. Už gyvenimo kūrybą ji 1993-aisiais Venecijoje buvo apdovanota „Auksiniu liūtu“, o 2002-aisaiais Berlyne „ Auksiniu lokiu“.
Jaunesnėms kolegėms C.Cardinale, visuomet kategoriškai pasisakiusi prieš grožio chirurgiją, pataria nesiimti vaidmenų, dėl kurių jos turi „parsiduoti“. Savo žinomumą aktorė išnaudojo kovai už moterų ir homoseksualų teise, kovai su AIDS ir už vaikus Kambodžoje.