Jis pirmasis visus norinčiuosius pakvies klausytis viešos paskaitos „Įsiurbiantis globalizmo sūkurys: mitas ar realybė“ iš prasidedančio paskaitų ciklo. Pirmoji paskaita vyks kovo 26 dieną, 17 val. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto patalpose (Vokiečių g. 10, Vilnius).
Kitos paskaitos planuojamos įvairiuose Lietuvos miestuose, jas skaitys žinomiausi šalies mąstytojai ir originalių bei provokatyvių idėjų mokslininkai.
Lrytas.lt teiravosi V.Radžvilo, apie kokius įsiurbiančius globalizmo sūkurius jis ketina kalbėti.
* * *
– Jūs būsite pirmasis paskaitų ciklo skaitovas. Kokią temą pasiūlysite klausytojams?
– Kiek suprantu, šitų paskaitų ciklo koncepcija yra grindžiama prielaida, kad būtina klausytojus supažindinti su įvairiomis Lietuvos ir tarptautinio gyvenimo problemomis kuo platesniame geopolitiniame, kultūriniame ir geografiniame kontekste.
Todėl pirmosios paskaitos tema – „Įsiurbiantis globalizmo sūkurys: mitas ar realybė“.
– Ką naujo galima šia tema pasakyti? Ar ji nėra iššnekėta?
– Kalbant apie Lietuvą, galėčiau pasakyti tiek, kad šia tema mūsų šalyje nors kiek rimčiau dar nė nemėginta diskutuoti.
O kalbant apskritai apie globalizaciją, šita problema yra unikali tuo, kad galima drąsiai teigti, jog apie ją parašyta kalnai literatūros. Tačiau, kai mėginame gilintis į šių veikalų turinį, išaiškėja vienas paradoksalus ir net stulbinantis dalykas – iš tikrųjų net autoritetingiausių autorių veikaluose nėra pateikiamas nors kiek labiau įtikinamas pačios globalizacijos apibūdinimas.
Tai reiškinys, kuris tam tikra prasme tiesiog slysta iš rankų, t.y. labai lengva aprašyti daugybę vadinamųjų empirinių globalizacijos apraiškų. Tai, be abejo, komunikacijų plėtra, pasaulio mažėjimas ir visa kita. Tačiau mes iš karto patenkame į tikras nežinomybės džiungles tą akimirką, kai mėginame iškelti klausimą, kas yra globalizacija iš esmės, ir ką ji žada žmonijai?
Kokia sudėtinga yra šito klausimo padėtis, akivaizdžiai rodos tas faktas, kad įvairiuose veikaluose net nesutariama, kada globalizacijos procesas prasidėjo. Yra autoritetingų autorių, kurie teigia, kad pirmoji globalizacijos banga buvo dar Antikos pasaulyje. Kiti ją nukelia į XX a. antrąją pusę.
Taigi bent jau kalbėti yra apie ką. O ką pavyksta pasakyti, tai jau, žinoma, priklauso nuo to, ką pavyksta įžvelgti ir suvokti.
– O kaip jūs bandysite išvengti, kaip sakėte, globalizacijos sampratos išslydimo iš rankų?
– Globalizaciją apibrėžčiau kaip modernizacijos projektą, kuris pradėtas įgyvendinti iš principo nuo Renesanso laikų. Tuomet galima kalbėti apie pirmąsias užuomazgas. Ji įgijo labai aiškią konceptualią formą vadinamosios Apšvietos programoje XVIII a. pabaigoje ir galiausiai peraugo į radikalią stadiją XX a. antroje pusėje. Nuo tada jau galima kalbėti apie globalizaciją pačia griežčiausia šio žodžio prasme.
Globalizmas yra dar ir kitas reiškinys. Iš esmės globalizmas yra tam tikras utopinis politinis projektas, savo užmojais ir siekiais faktiškai prilygstantis pastangoms sukurti komunizmą pasauliniu mastu.
Šito projekto esmę turbūt aiškiausiai suformulavo Francis Fukuyama savo garsiojoje tezėje apie istorijos pabaigą: visame pasaulyje įgyvendinti liberaliosios demokratijos ir aplyginti radikaliai laisvos rinkos santvarką.
Taigi dėl šito projekto vyksta daug ginčų. Kai kas neigia, kad jis apskritai realus. O kitur jis yra apibūdinamas kaip dar vienas utopinis projektas, tačiau darantis labai milžinišką įtaką ištisų tautų gyvenimui.
– Ar ne per radikalu globalizmą prilyginti komunizmo projektui?
– Aš manau, kad mažų mažiausiai tai yra rimta tema tyrinėjimams ir apmąstymams. O kalbant apie šituos lyginimus, man atrodo, kad vienas iš tokių dalykų, kurie Lietuvoje yra beveik nesvarstomi, o gal net nežinomi, yra tai, kad Vakarų pasaulyje egzistavo dvi pagrindinės revoliucinės tradicijos.
Viena yra mums puikiai žinoma ir savo kailiu išmėginta marksizmo revoliucinė tradicija.
Tačiau yra ir kita revoliucinė tradicija – vadinamoji Johno Locke’o tradicija. Ji buvo įgyvendinta iš esmės kaip tam tikra revoliucijų grandinė, pradedant turbūt Anglijos revoliucija, po to – Amerikos revoliucija ir t.t. Šitas pasaulio revoliucionizavimo vyksmas tam tikra prasme tęsiasi iki šių dienų. Kitaip tariant, net Šaltojo karo metais iš tikrųjų realiai konkuravo ne šiaip dvi „supergalybės“, tačiau tai buvo du globalūs ideologiniai projektai.
– Ar tai reiškia, kad savo paskaitoje bandysite perspėti apie šios liberaliosios revoliucijos galimas grėsmes?
– Tokių paskaitų ciklas, kaip aš jį suprantu, yra ne ką nors bauginti realiomis ar menamomis grėsmėmis, bet tiesiog padėti klausytojams suvokti, kad sakydami, jog mes integravomės į Vakarų pasaulio struktūras, pasakome tik dalį tiesos.
Labai dažnai išleidžiame iš akių tai, kad toji integracija nereiškia, jog įplaukiame į saugų uostą arba užutėkį. Pati sąvoka „Vakarai“ yra sudėtinga ir daugiareikšmė. Šitame Vakarų pasaulyje vyksta daugybė sudėtingų ir, svarbiausia, sunkiai prognozuojamų procesų, kurie toli gražu ne visi yra teigiami ar mums palankūs kaip mažai tautai.
Todėl tokių paskaitų tikslas ir yra padėti mūsų klausytojams ar tiesiog šalies piliečiams suvokti šias tendencijas ir tada sąmoningai bei kryptingai paimti iš globalizacijos procesų tai, kas gera, bet kartu išsiugdyti tai, ką pavadinčiau savotiška imunine sistema nuo iš tiesų neigiamų ar net potencialiai labai pavojingų jos apraiškų.