Atskleidęs globalios laisvosios rinkos projekto keliamas grėsmes, jis privertė auditoriją nustebti, kad fašistų eitynės Gedimino prospektu ar Naujosios kairės judėjimas tėra to paties globalizmo produktas.
Provokatyvia filosofo V.Radžvilo paskaita „Įsiurbiantis globalizmo sūkurys: mitas ar realybė“ trečiadienį prasidėjo lrytas.lt bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto rengiamas paskaitų ciklas, kuris tęsis visus metus.
Kita paskaita balandį vyks Telšiuose. Istorikas prof. Alfredas Bumblauskas kalbės apie manipuliavimą Žemaitijos istorija.
Lrytas.lt skaitytojams pateikiame kai kurias V.Radžvilo paskaitos tezes. Taip pat siūlome klausytis visos paskaitos įrašo (puslapio apačioje) ir žiūrėti videoreportažą.
* * *
- Žinių apie globalizaciją būklę galima pavadinti paradoksalia: žinome labai daug ir kartu labai mažai. Galbūt net išdrįsčiau labai įžūliai pasakyti – beveik nieko.
- Verda ginčai, kas yra globalizacija: gėris ar blogis? Žmonijos pažanga ar atžanga? Lietuva šiuo požiūriu nėra išimtis. Yra politikos bei visuomenės tyrinėtojų ir apžvalgininkų, kuriems bet kokia užuomina apie neigiamus globalizacijos padarinius kelia susierzinimą ir nervingą virpulį. Kita vertus, globalizacijos sąvoka neretai tampa ir patogiu įrankiu racionalizuoti bei pateisinti daugelį mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimo blogybių. Šiuo atveju tos ydos ir blogybės nėra nutylimos ar neigiamos, jos tiesiog nurašomos globalizacijos sąskaiton kaip neišvengiamos netektys ir nuostoliai.
- Vienas patogiausių būdų apibrėžti ir sukonkretinti miglotą globalizacijos sąvoką yra detaliau išskleisti šios sąvokos turinį jį išskaidant ir jo dėmenis nusakant keturiomis modernizacijos, vesternizacijos, amerikanizacijos ir globalizmo sąvokomis.
- Globalizacijos ryšys su modernizacija yra lemtingai svarbus todėl, kad modernizaciją čia norėtųsi apibrėžti kaip tikrovės apskritai transformacijos vyksmą, turintį toli gražu ne vien technologinę ir kultūrinę, bet ir metafizinę bei ontologinę dimensiją bei prasmę. Kalbant aiškiau, globalizacija, kiek ji susijusi su modernizacija, yra ne kas kita, kaip kelis šimtmečius trunkančio modernizacijos proceso įgyvendinimo tarpsnis. Ypatinga, itin radikali šio projekto įgyvendinimo pakopa.
- Todėl būtina trumpai apibūdinti šio projekto esmę: atrodo, kad tai yra ambicingas užmojis iš nieko sukurti naują pasaulį ir naują žmogų. Modernizacijos projektas yra ne kas kita, o pasaulio ir žmogaus totalinio perkūrimo programa.
- Jau kelis šimtmečius įgyvendinamas ir plėtojamas modernizacijos projektas dabartiniu metu skleidžiasi radikaliomis formomis. Jo radikalumas ir ypač ryškėjantis neprognozuojamumas bei nevaldomas pobūdis daro įmanomą ir prasmingą globalizacijos bei globalizmo skirtį.
- Globalizmas suvoktinas kaip savotiška ribinė sąvoka ar vaizdinys, kurio pagalba mėginama apibūdinti ir įsivaizduoti galutinį bei baigiamąjį globalizacijos proceso tarpsnį, t.y. idealųjį tikslą ir pabaigą.
- Globalizmas gyvuoja kaip globalus politinis projektas, kurį mėginama įgyvendinti. Ši utopija numato globalią visuotinės civilizacijos viziją. Ji buvo konstruojama dar nuo Apšvietos laikų, o vėliausiu jos manifestu, ko gero, reikėtų laikyti garsųjį F.Fukuyamos rašinį „Istorijos pabaiga“.
- Ši vizija numato, kad universali ir tobula ateities visuomenės santvarka turėtų būti darnus trijų elementų darinys. Šie elementai – globali liberalioji demokratija, globali pilietinė arba atvira visuomenė ir globali laisvoji rinka. Pastaroji būtų svarbiausias šios santvarkos statinio ramstis.
- Kodėl ta rinka tokia svarbi? Laisvoji rinka nėra pirmiausia ekonomikos organizavimo ar ūkinio gyvenimo tvarkymo priemonė, kaip įprasta manyti.
- Tikrąją laisvosios rinkos paskirtį ir reikšmę atskleidžia ar išduoda fundamentaliai svarbus istorinis faktas – tokia rinka buvo ir yra diegiama kaip globalus politinis projektas. Ji yra ne tik socialinės politinės kontrolės, bet ir globalistinės utopijos įgyvendinimo pagrindinė sąlyga ir įrankis. Globalią laisvąją rinką galime vadinti ir metafiziniu projektu.
- Manyti, kad ekonomika svarbi todėl, kad tenkina žmonių poreikius, gana paviršutiniška ir naivu. Ekonomistinio požiūrio į pasaulį reikšmę lemia kur kas gilesnės priežastys. Ekonomikos ir kalbos sritys yra dvi universalios šiuolaikinio žmogaus egzistavimo dimensijos. Ypatingą jų reikšmę lemia fundamentalus faktas, kad gyvename nutikrovintame ir išprasmintame pasaulyje. Jame yra tik vienas universalus beprasmiškos tapusios tikrovės vertinimo būdas ir priemonė – tai visų dalykų kaina.
- Kaina, įgydama piniginę išraišką, tampa individo troškimų vertės ir jų reikšmingumo matu.
- Iš principo visa tikrovė turi įgyti rinkos kainą, kad taptų „racionali“, t.y. atpažįstama savo vertingumo požiūriu. Kitaip tariant, šito vyksmo esmė yra tikrovės konvertavimas į patį abstrakčiausią pasaulyje dalyką – kainą.
- Reikalo esmė ta, kad laisvoji rinka pirmiausia yra naujas individo elgesio kontrolės būdas, įgyvendinamas fragmentuojant jo gyvenimą ir gausinant beprasmiškus pasirinkimus.
- Individo troškimai yra perkeliami į laisvųjų mainų erdvę tarsi į eksperimentinę laboratoriją, kurioje jie yra saistomi nuo įprastinių žmogiškųjų verčių ir prasmių.
- Laisvosios rinkos ideologijos paslėpta prielaida yra įsitikinimas, kad žmonės turi būti perdirbti taip, jog atitiktų naujos racionalios ekonomikos reikalavimus, o ne ekonomika atitiktų jų poreikius.
- Neatsitiktinai laisvosios rinkos struktūra ir reikalavimai buvo susieti su dar vienu vadinamuoju žmogaus teisių klausimu. Šios teisės yra paverstos vienu patikimiausių ir stipriausių ideologinės kontrolės įrankiu ir vėzdu.
- Utopijos yra veiksmingos kaip ideologiniai projektai. Kitaip tariant, jų veiksmingumą lemia tai, kad net absurdiška idėja, jeigu ji mėginama įgyvendinti, visada turi praktinių padarinių.
- Kaip rodo patirtis, ir dabar tokias utopijas mėginama įgyvendinti praktiškai.
- Globalios laisvosios rinkos vizija turi daug posttotalitarinės utopijos bruožų. Juk minimali laisvosios rinkos valstybė yra ne kas kita, o veidrodinis totalitarinės valstybės atspindys arba antipodas. Valstybės galios čia ne plečiamos, o siaurinamos iki grynai represinių funkcijų, o daugelis socialinės kontrolės funkcijų yra perduodamos rinkai, kuri formuoja viešąją nuomonę ir vartotojų preferencijas.
- Globalistinis laisvosios rinkos projektas iš tiesų trina nacionalinius ir kultūrinius skirtumus, tradicijas ir istorinę atmintį. Tačiau nederėtų pamiršti, kad šis projektas yra vienas iš dviejų Apšvietos ideologijos variantų. Juk Šaltasis karas arba dviejų sistemų kova ir buvo dviejų Apšvietos ideologijų konfliktas. Viena iš šių ideologijų pralaimėjo ir jos vietą mėgina užimti (nepastebimai ir dideliu mastu) mūsų sąmonę užvaldžiusi laimėjusi jos priešininkė. Tai, kad galbūt einame ne į Vakarus, o šviesųjį globalistinės utopijos rytojų, dar menkokai įsisąmoninome.
* * *
Keli V.Radžvilo atsakymai į auditorijos užduotus klausimus:
- Globalizmas šluoja tautas. Tačiau, manyčiau, kad problema yra kur kas gilesnė ir ji kaip tik išryškėjo visai neseniai, kai buvo pakeltas labai didelis triukšmas dėl tų garsiųjų eitynių. Šitie piliečiai, kurie ėjo su kvailais šūkiais, yra globalizmo produktas. Esmė yra ta, kad jeigu mes jiems užduotume paprastutį klausimą, kada įvyko Žalgirio mūšis, beveik galime kirsti lažybų, kad 95 proc. neatsakytų. Tokius komiškus ir potencialiai galbūt pavojingus nacionalistus mes sukuriame todėl, kad stiprėjant globalizmo tendencijoms naikiname tautiškumą. Jie yra nutautintas elementas, kuriam vadinamasis tautinis faktorius tėra tik pretekstas išreikšti savo agresiją.
- Jei postmoderno sąvoką turi kokią nors prasmę, tai manyčiau, kad tokią – tai modernizacija, kuri jau įsisąmonina, kas ji yra ir veikia be sentimentų.
- Yra juridinė globalizacija, vadinamasis žmogaus teisių sąjūdis, kuriam šiandien atstovauja Naujoji kairė. Tai yra tas pats, tik realizuojama skirtinga forma. Todėl už gryną pinigą priimti Naujosios kairės ir Naujosios dešinės konfliktus ir dar įdėti visą savo protą, širdį ir aistrą į juos, mano supratimu, yra neišmintinga.
Nes tai yra panašu į Skilės ir Charibdės dilemą. Nes jeigu jūs kovojate kaip antiglobalistas, pavyzdžiui, kovojate už savo žmogaus teises ir su daugianacionalinėmis korporacijomis ir grynuoju pelnu, už ką jūs realiai kovojate? Jūs kovojate už tai, kad turėtumėte didesnes galimybes vartoti. O kuo remiasi tų didžiųjų korporacijų galia, jei ne vis augančiu vartojimu? Kitaip tariant, tai yra gaisro gesinimas žibalu arba benzinu.
<...> Mes turime mąstyti, ar šitame pasaulyje mes dar esame žmonės.
- Ideologijų tikslas nėra valdyti pasaulio arba teritorijos, ideologijų tikslas yra sustingdyti tikrovę visam laikui tam tikra forma, arba užvaldyti ateitį. Ideologijos nori valdyti ne erdvę, bet laiką.
- Alternatyva šitiems dalykams buvo pademonstruota prieš porą metų ir ji demonstruojama dabar. Aš manyčiau, kad alternatyva tokiam superideologizuotam požiūriui į pasaulį yra tradicinės pasaulio sampratos gaivinimas ir palaikymas kiek tai yra įmanoma. Kai katalikai pradeda dialogą su musulmonais, aš manau, kad būtent tokio tipo dialogas yra ir gali būti atsvara šitai ideologinei mašinai. Nes globalistinės ideologijos nugalėti ideologija neįmanoma iš principo.