Jame literatūrologė Solveiga Daugirdaitė pasakoja su kokiais sunkumais ir dvejonėmis susidūrė sudarinėdama lietuvių apsakymų antologiją Latvijos skaitytojams. „Bet ką aš noriu parodyti: kas svarbu raidai ar ką įdomu bus skaityti? Gerai, Biliūnas svarbus visais požiūriais, bet ką konkrečiai dėti: baltą katytę, Brisiaus galą? Bet juk latviai neskaitė šitų kūrinių dar vaikystėj ir neverkė dėl liūdno gyvulėlių likimo“, - laiške redaktoriui mintimi dalijasi S.Daugirdaitė.
Rubrikoje „Akademybė“ kaip visuomet sutinkame Tomą Daugirdą, kuris šį kartą svarsto, kas tokie yra „valstybininkai“ ir „pilietininkai“. Jis prieina prie išvados, jog „valstybininkai“ remiasi požiūriu, kad dauguma piliečių nebūtinai priimtų geriausius sprendimus valstybei, o „pilietininkai“ kalba apie žmonių pasaulį kaip savotišką klasių kovą, kai valdininkų klasė stengiasi engti liaudį („piliečius“).
Publikuojamame Marie-Dominique Philippe OP straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą „Ar būties metafizika dar galima?“, o štai archyviniame Juozo Tumo-Vaižganto tekste kalbama apie „Politinių klausimų lietimą per pamokslus“.
Žurnalo tema pasirinkta „Besibaigiančios vasaros rašiniai“, kuriuose rasite Guodos Azgurdienės „Politinio nekorektiškumo smagesys arba kaip parašyti bestselerį“, Živilės Kropaitės „Traukiniui sugedus, nepanikuokit“, Ramutės Rachlevičiūtės „Senėjimo peizažai“, Juozapo Paškausko „Laisvalaikis Vilniuje prieš šimtą metų“ ir Tuomaso Kyro „Priešų ieškojimas“.