Pasak leidyklos „Tyto alba“ redaktorės Lolitos Varanavičienės knygos tikslas buvo pabandyti atsakyti, kaip toks talentingas, valingas žmogus susiformavo, ir kas jį sukūrė toje sovietinėje sistemoje, kuri mus visus traumavo.
Žiūrėkite reportažą.
„Jurga : atsiminimai, pokalbiai, laiškai“ sudarytoja - rašytoja ir poetė Dovilė Zelčiūtė pasakoja, kad sunkiausia buvo išlaikyti nuoširdžią intonaciją ir iš 70 žmonių pasisakymų sulipdyti knygą taip, kad iš trupinėlių, iš šukių susilipdytų asmenybė. Ir tai jai pavyko. „Nebuvo nė vieno atmestino pasisakymo. Tie, kurie nenorėjo, jie ir nekalbėjo. Buvo tokių, kurie sakė: „Per daug ją myliu, kad galėčiau kalbėti. Atsiprašau, nesakysiu nieko“. Faktiškai kiekvienas iš 70 žmonių galėtų paliudyti, kad jo ryšys su Jurga buvo ypatingas ir unikalus. Ir tai nėra melas, taip buvo“, - teigė D.Zelčiūtė.
Jei tokią knygą tektų sudarinėti dar kartą, rašytoja norėtų pakalbinti ir tuos, kurie nebuvo UŽ Jurgą, taip pasiekiant visišką akistatą su J.Ivanauskaite.
D.Zelčiūtę su Jurga siejo artima pažintis, ji buvo ir dviejų jos eilėraščių knygų „Šokis dykumoje“ (2004) bei „Odė džiaugsmui“ (2007) redaktorė. Sudarinėdama šią knygą rašytoja stebėjo, kaip gilėjo jai pažįstamas J.Ivanauskaitės portretas: „Pasitvirtino jos fanatiškas darbštumas, beribis vienišystės jausmas, blaškymasis, dievoieška. Iš tikrųjų, Jurga tik priartėjo“.
Svarbiausia jai buvo atkleisti ne J.Ivanauskaitės dailininkės ar rašytojos portretą, o jos asmenybę, dariusią įtaką žmonėms, jungiančią žmones, vienijančią, provokuojančią kito kūrybiškumą: „Manau, ši knyga - apie tai. Kai švysteli kometa, kiek ji nušviečia aplinkui?“
Knygoje rasite solidžių kultūrologinių tekstų (prof. Audrius Beinorius, prof. Jūratė Baranova, prof. Irena Veisaitė, prof. Antanas Andrijauskas, prof. Viktorija Daujotytė). J.Ivanauskaitės sielos kelionę analizuoja kunigas Julius Sasnauskas, Salvijus Pranckūnas, Tomas Šernas. Išsakomi kolegų rašytojų vertinimai (Jono Mikelinsko, Kęstučio Navako, Vytauto P.Bložės, Vandos Juknaitės, Donaldo Kajoko, Dalios Jazukevičiūtės ir kt.).
Gausūs teatro ir kino žmonių įspūdžiai: Gyčio Padegimo, Algimanto Puipos, Vytauto Balsio, Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo, Vytauto V.Landsbergio, Rasos Samuolytės ir kitų.
Prisiminimais pasidalijo ir Paulius Normantas, Arvydas Juozaitis, Algirdas Kaušpėdas, Dalia Ibelhauptaitė.
Literatūrologiniu požiūriu vertinga vertėjų į kitas kalbas nuomonė – ne tik apie Jurgos romanus, asmenybę, bet ir šio sunkaus darbo specifiką: apie tai pasakoja Jonas Öhman, Talrids Rullis, Markus Roduner ir kiti.
Knygoje spausdinami svarbūs Jurgos pokalbiai su Sigitu Parulskiu, Solveiga Daugirdaite, Vanda Juknaite, Donaldu Kajoku, skelbti įvairiais metais periodikoje.
Ir pirmą kartą – kitoks, intymus Jurgos balsas iš laiškų artimiesiems, kai atsiveria nerimastinga, kenčianti, laiminga, sužeista, abejojanti, susižavėjusi ir sielvartaujanti menininkė ir moteris.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš asmeninių archyvų, publikuojama nematytų ar primirštų J.Ivanauskaitės dailės darbų: plakatų, piešinių, iliustracijų. Ji baigiama Jurgos maldomis ant Angelo rūbo.