Minėto festivalio metu surengto tarptautinio jaunųjų kritikų seminaro
rezultatai taip pat pateikti šiame numeryje. Griežtas jų žvilgsnis buvo
nukreiptas į Lietuvos teatrą.
Lina Klusaitė, aptardama 2007 metais Lietuvoje rodytą italo Romeo
Castellucci spektaklį ir šiemet krauju paplūdusį vokiečių režisieriaus
spektaklį „Orestėja“, klausia, kaip sukuriama šiuolaikinė tragedija.
Nepamirštas šiame žurnalo numeryje ir spalio mėnesį penkiasdešimtmetį
minėjęs „Lėlės“ teatras - apie jo vadovą rašo Irina Uvarova publikacijoje
„Vitalis Mazūras, kokį jį atsimenu prieš ketvirtį amžiaus“.
Tęsdami meno temą, „Kultūros barų“ autoriai aptaria „Vartų“ galerijoje surengtą dailininkų grupės „Angis“ parodą ir prakalbina tapytoją Mindaugą Skudutį, surengusį retrospektyvinę parodą „Biografija teptuku“.
Almantas Samalavičius nagrinėja Vilniaus miesto plėtros klausimus.
Šįkart jo rašinys - „Transportas mieste ir mąstymo akligatviai“.
Nagrinėdama lietuviškosios tapatybės problemą, Rita Repčienė klausia, kaip
apsisaugoti nuo iškraipymų ir išvengti subjektyvumo, interpretuojant
istoriją ir dabartį, publikacijoje „Tapatybės mitologija, arba idealūs
žaidimai su praeitimi“.
Visa tai perskaitę, kaip įprasta, numerio pabaigoje rasite apžvalgininkės
Krescencijos Šurkutės padavimą apie „Krizenančią Lietuvą“.