Kopenhaga, 1875-ieji. Geros šeimos dukra Frederikė ruošiasi tekėti už jauno pastoriaus ir dalytis su juo kuklaus gyvenimo džiaugsmais bei vargais. Tačiau laisvamanių būrelio, į kurį atsitiktinai patenka ir Frederikė, siela – žavus, protingas gydytojas Frederikas atveria jai kito gyvenimo galimybę.
Priklausantis bohemos, menininkų, svajotojų aplinkai medikas susuka merginai galvą – klausydamasi diskusijų apie gėrį ir blogį, Dievą ir moters laisvę Frederikė nepastebi, kaip įsimyli Frederiką, nutraukia sužadėtuves su pastoriumi, sukeldama skandalą.
Atrodo, kad pasielgė teisingai, nes netrukus Frederikas pasiūlo jai tuoktis, žadėdamas finansinę nepriklausomybę ir visišką asmens laisvę. Nuotakos laimei nėra ribų – tačiau jau vestuvių naktį ji pamato, kad jos vyras santuoką supranta visiškai kitaip nei ji pati...
Frederikė kankinasi, gailėdamasi dėl savo sprendimo pakreipti gyvenimą visiškai kitaip, negu iš jos tikėjosi tėvai ir visuomenė. Už viliojančio santuokos pažado slypėjo kaltė ir atgaila, išskaičiavimai ir iliuzijos... Tik baigiantis gyvenimui ji supranta, kad žmogaus likimą kartais nulemia aplinkybės, kurių nė neįtari esant; išaiškėja nesėkmių priežastis, ir painios gyvenimo pjesės veikėjai sustoja į savo vietas.
J.A.Kaarsbøl romanas – tikras kaip pats gyvenimas; devyniolikto ir dvidešimto amžių sandūros Kopenhagą, regis, galima užuosti, paliesti ir joje apsigyventi. Beveik bergmaniškos dramos, verdančios Frederikės sieloje, – amžinos, o vyro ir moters santykių labirintas – sudėtingesnis, nei galime įsivaizduoti...