„Apsichė“ („Tyto alba“, 2009, 181 p.) – pirmoji Elžbietos Latėnaitės knyga. Ją sudaro romanas „Apsichė“ ir penkios novelės. Pagrindinė veikėja Apsichė – žmonių vaikas, gyvybės besotė. Ji bando savo kūno, jausmų, proto galimybes, nevengdama drastiškų kraštutinumų: nuo scenos, turgaus, prostitucijos – iki tylios akmenybės, kai gyvenimas ilgus metus stebimas tūnant po grindiniu ties vitrina.
„Apsichės“ pasaulyje nepaisoma jokių taisyklių ir dėsnių: nei gamtos, nei visuomenės, nei literatūros ar kalbos. Tai – gaivalo žemė. Kaip pastebi literatūros kritikas Karolis Baublys, „tekstas primena psichoanalizės seansą, kurio metu atveriami slaptieji pasąmonės turiniai. Netikėti minties rakursai stebina įžvalgumu, darnia matematinės logikos ir gaivališkos fantazijos jungtimi“.
***
Apsichė buvo tokia veržli, kad slypėjo akmenyje. Ir tokia rami, kad sniegas viršum jos tirpdavo.
...juk aplinkybių, kurios jaudina, pasitaiko visai nedaug, dar mažiau tokių, kurios sukrečia. Kitaip sakant, maža tokių jėgų, kurios įgãlios supurtyti už atlapų. Supurtyti taip, kad ligšioliniam gyvenimui sutrupėtų kaklo slanksteliai.
Kai veidai palinkdavo vitrinos link, ji – krkšt! – žvilgsniu sugriebdavo, įsikibdavo akių nagais ir nepaleisdavo, laikydavo įsirėžusi, įsitempusi iki sproginėjimo, kaip tik žmogus gali laikyti, sutelkusi visus savo dėmesius į stovintį viršuje neaiškųjį nepažįstamą, laikomą už veido, veido, kuris – aukštyn kojomis, nepaleisdavo ir negalėdavo paleisti, net jei norėtų, ir... Viskas, anas viršuje nuėjo sau. Akmenybė.
***
E.Latėnaitės knygos „Apsichė“ pristatymas – Vilniaus knygų mugėje vasario 13 d., penktadienį, 18 val. konferencijų salėje 5.3.