Nesudėtingo siužeto, bet nepaprastai stipraus emocinio poveikio romanas, kurio veiksmas vyksta XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigos Los Andžele, atveria šį iš kino filmų pažįstamą miestą visai iš kitos pusės. Romane vaizduojami skurdžių, nevykėlių, keistuolių rajonai, po kuriuos klaidžioja jaunas rašytojas, atvykęs iš Amerikos provincijos.
Rajonų, kurių gatvėse miega benamiai ir auga suodinos palmės, turgeliuose galima už kelis centus gauti vaisių, o baldai beveik visuose namuose ir užeigose - seni ir nutrinti.
Tai neturtingų imigrantų, nesuradusių savęs didžiuliame mieste, gyvenimo vieta. Čia stovi nutriušęs viešbutis, kuriame visi gyventojai dėl ko nors pakvaišę (ir tuo primena garsaus Wimo Wenderso filmo „Milijono dolerių viešbutis“ svečius).
Viešbutyje gyvenantis jaunas italų kilmės rašytojas Arturas Bandinis tikisi čia susilaukti įkvėpimo ir prirašyti genialių kūrinių, kuriais bus grįstas jo kelias į žvaigždes. Naivus, bet veržlus, geros nuomonės apie save ir savo kūrybines galias, jaunuolis netrukus suvokia, jos jis nepritampa savo svajonių mieste. Pasiryžęs jį užkariauti savo sąmoju, vaizduotės galia ir nepaprastu darbingumu, kelis mėnesius jis tuščiai laukia įkvėpimo, rašydamas graudžius laiškus motinai į provinciją.
Taip prasideda veikėjo tapatybės paieškos, suvedančios jį su vienu už kitą keistesniais personažais.
Su neprilygstamu humoru, lengva melancholija ir švelnia savikritika aprašyta jo meilės meksikietei istorija, kuri pasibaigia tragiškai. Keisti dviejų imigrantų, įnirtingai besiaiškinančių, kas iš jų - didesnis amerikietis, santykiai. Emocingas, jautrus, šiltas pasakojimo tonas užburia nuo pirmojo knygos puslapio ir žavi nepaprastu nuoširdumu.
Arturas Bandinis nebijo prisipažinti sau ir kitiems, kad yra socialinis nulis ir galbūt iš tikrųjų per daug tikisi iš gyvenimo. Jis supranta, kad tas neaprėpiamas, prabanga tviskantis miestas, kuriame važinėja didžiuliai nublizginti automobiliai, o užeigose nei dieną, nei naktį nenutyla madinga muzika – jo neišsipildžiusi svajonė.
Viskas kur kas sudėtingiau, nei iš pradžių atrodė talentingam, bet vaikiškai naiviam ir nepatyrusiam jaunuoliui.
Lyg kontrastas - kitas herojus rašytojas. Pigių tekstų apie kaubojus autorius, taip pat svajojantis praturtėti iš rašymo. Abu jie beviltiškai grumiasi dėl tos pačios merginos meksikietės, kuri, atrodo, ir pati gerai nežino, ko nori. Galiausiai Bandinis puola ieškoti kitos moters ir taip tampa stichinės nelaimės didmiestyje liudininku.
Romanas parašytas lengva kalba, pastabiai vaizduojant ne tik pagrindinius veikėjus, bet ir jų aplinką.
Būtent tokioje aplinkoje jau kitam rašytojui, praėjus keleriems metams po „Paklausk dulkių“ pasirodymo, gimė kitas nepamirštamas, skaitytojo simpatiją sukeliantis veikėjas – nuo mokyklos suolo gerai pažįstamas Holdenas Kolfildas iš J.D.Salingerio knygos „Rugiuose prie bedugnės“.
Kartu su Arturu Bandiniu jie sudaro didmiestyje besiblaškančio, jautraus, vienišo ir neturtingo šiuolaikinio jaunuolio psichologinį portretą.
Tai savęs ieškančių, savo sugebėjimus atradinėjančių ir savo tapatybę lėtai ir sunkiai formuojančių žmonių istorijos, ne tik panašios, bet ir panašiai kerinčios nuoširdumu bei ironišku pasakojimo stiliumi.
Su šiais veikėjais lengvai susitapatina kiekvienas romanų skaitytojas, kuris kada nors buvo pakliuvęs į panašią klajonių didmiestyje, neaiškių lūkesčių ar tik nelaimingos meilės istoriją.