Tačiau viena – išgalvotas blogis, žavus savo romantiškais žygiais (kad ir „Robinas Hudas“) ir visai kita – tikras, nesumeluotas blogis, apie kurį ir rašo Misha Glenny – žymus britų žurnalistas – savo knygoje „Mc Mafia: nusikalstamumas be sienų“ (vertė Vitalijus Šarkovas ir Marijus Žiedas, „Baltos lankos“, 2009 m. , 551 p.).
Knygoje velniškai daug informacijos, joje pasakojama beveik apie visas didžiausias organizuoto nusikalstamumo komandas (o gal – kompanijas?), knygoje nevengiama ir interviu nuotrupų, ir istorinių detalių.
Visko tiek daug, kad net nežinau, kaip jus įtikinti, kad nepaisant to ši knyga nėra nuobodi.
O ji tokia nėra. Nesupykčiau, jei būtų storesnė.
Gal dėl to, kad daugelis reiškinių, aprašytų knygoje, - nūdienos aktualijos, o gal todėl, kad apie daugelį dalykų sužinojau pirmą kartą, prarijau šią knygą tarsi pigų amerikietišką detektyvą – apsilaižydamas.
Apžvelgti tokios knygos tematiką – beveik neįmanoma, jei nevartosime žodžio „mafija“. Iš esmės – tai bandymas paaiškinti, kodėl tokiame pažangiame XXI a. pasaulyje veikia tokia gaji šešėlinės ekonomikos ir verslo imperija.
Bandymas parodyti, kad visos ligšiolinės mūsų pastangos kovoti su vėjo malūnais – beveik prilygsta Don Kichoto kovoms, tik gerokai trūksta romantikos.
Ir įdomiausia dalis – kurią stovyklą pasirinkti? Turtingą, prabangią, jokių malonumų nedraudžiančią mafijos pusę, ar vargingą ir skurdžią teisėsaugą?
Jei dabar atrodo, kad viskas labai paprasta, ir Dievas tikrai yra, „Mc Mafia: nusikalstamumas be sienų“ gali pakeisti jūsų nuomonę. Ypač, turint galvoje, kad labai akivaizdžiai šios knygos autorius nori pasakyti: didžiausia bet kokios šalies mafija yra ten, iš kur ta šalis valdoma.
Beje, jeigu nenorite žinoti apie pasaulio blogį ir skaitote tik „Bibliją“, jeigu jums visai neįdomūs pasauliniai nusikaltėliai ir jų daromos niekšybės, ši knyga turi dar vieną privalumą: galbūt ji išmokys, kaip užsidirbti milijardus nedarant jokio nusikaltimo ir neperžengiant jokio įstatymo.
Reikia pavyzdžių? Jų šioje knygoje daugiau nei užtektinai.