Lakonišku sakiniu ir išgrynintu žodžiu Beckettas užčiuopia maudžiančią žmogaus savastį, jo egzistencijos beprasmybę. S.Becketto kuriamas pasaulis – leitmotyviškai vienas kitą vejančių absurdiškų gyvenimo epizodų ešelonas, riedantis į pakraštį, į pačią pasaulio pabaigą...
S.Beckettas – žymiausias absurdo teatro atstovas, rašęs anglų ir prancūzų kalbomis, jo dramos, romanai išversti į daugybę pasaulio kalbų. 1969-aisiais Beckettas pelnė Nobelio premiją, o drama „Belaukiant Godo“ (1953) laikoma absoliučia absurdo teatro klasika. Be jos rinkinyje „Teatras“ esama ir Lietuvos spaudoje publikuotų, ir dar niekur neskelbtų pjesių: „Baigmė“, „Laimingos dienos“, „Visi, kurie krinta“, „Paskutinė Krapo juosta“, „Žodžiai ir muzika“, „Cascando“, „Ne aš“ „Katastrofa“ ir kt.
Vertimai į lietuvių kalbą: Dovydas Judelevičius, Saulius Repečka, Antanas Gudelis, Giedrius Gabrėnas, Raimonda Murmokaitė, Rolandas Rastauskas.