Pasak filosofo, menotyrininko profesoriaus Antano Andrijausko,
nors Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo muzika, harmonizuotomis
liaudies dainomis ir vėlyvaisiais paveikslais giliausiai išreiškė
lietuvių tautos dvasią, knygų apie M.K.Čiurlionį nėra tiek daug,
kiek norėtųsi.
„Netgi labai svarbių tekstų, raštų, liudijimų, kurie tikrai
turėtų būti išleisti arba perleisti, mes matome labai nedaug.
Šiandien turime turbūt vieną iš svarbiausių ir vertingiausių per 20
nepriklausomybės metų pasirodžiusių knygų, kuri atveria kitokį,
naują santykį su Čiurlioniu, nutiesia tiltus ne tik tarp lietuvių
ir norvegų tautų genijų, padeda suprasti, kokio masto figūra buvo
Čiurlionis“, - kalbėjo A.Andrijauskas, pristatydamas „Minties“
leidyklos išleistą knygą-albumą „Melancholija ir saulė. Munchas ir
Čiurlionis“.
Profesoriaus įsitikinimu, jeigu M.K.Čiurlionis būtų buvęs
pakviestas į 1910 metų parodą Miunchene, iš kurios vėliau
susiformavo vienas svarbiausių moderniojo meno sąjūdžių „Mėlynasis
raitelis“, Čiurlionis būtų vienas svarbiausių XX amžiaus meno
istorijos figūrų.
„Tačiau likimas yra kitoks, o mažos tautos visur gožiamos
kultūrinio imperializmo. Vieną kartą parašyta autoritetinga dailės
istorija vėliau kartojama tūkstančius kartų, ir melas tampa tiesa.
O Čiurlionis dėl įvairių tragiškų istorinių aplinkybių buvo
išstumtas į periferiją, ilgai nematomas“, - kalbėjo menotyrininkas.
L.M.Petrusevičiūtė 1985-1995 metais dėstė moderniosios dailės
istoriją Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1995 m. nuolat gyvena
Norvegijoje.
„Man buvo labai svarbu, kad apie Čiurlionį nebūtų kalbama
štampais, klišėmis, tarsi visi viską žino, bet kai reikia pasakyti
ką nors savo, sunku rasti žodžių. Labai svarbu įtraukti Čiurlionį į
pasaulio kultūros kontekstą, reikėjo ieškoti tikro dialogo.
Norėjosi kalbėti apie Čiurlionį paprastai, sąžiningai, ne iš
aukšto, bet suprantant jo sielos virpesius, kuklumą, paprastumą.
Abi šalys - Norvegija ir Lietuva sudarė pagrindą dalykiškam ir
prasmingam dialogui. Vidutinis norvegas apie Lietuvą iki šiol žino
mažokai, nors dabar veriasi perspektyvos plėtoti tikrą kultūrinį
dialogą, ne vien turizmą ar abipusę darbo emigraciją“, - kalbėjo
menotyrininkė.
Knygos autorė veda plačias istorines paraleles tarp Norvegijos
ir Lietuvos, kurios esančios tam tikri Europos užkampiai, nors šiuo
metu labai skirtingai išgyvena ekonominę krizę. Abi šalys turi
didingą istoriją, turtingą mitologiją, nepriklausomybės praradimą,
nutautėjimą ir tautinį atgimimą.
„Ir štai du menininkai patenka ant simbolizmo bangos - stiprūs
simbolistai Edvardas Munchas ir M.K.Čiurlionis, reformavę
simbolizmą, abu rašę literatūrinius tekstus, abu išgyvenę
psichinius lūžius. Pats Čiurlionis nebuvo Muncho sutikęs, bet,
manau, yra matęs tuo metu jau žinomo norvegų dailininko darbų,
keliavusių po Europą. Abudu buvo iš inteligentiškų šeimų, kurios
išsilavinimą ir dvasinį gyvenimą kėlė aukščiau miesčioniškos
pretenzijos praturtėti, abu buvo iš gausių šeimų, kurios buvo
pažymėtos lemties, mirties, skurdo, ligų ženklais“, - lygino
menotyrininkė.
Gausiai dailės kūrinių reprodukcijomis iliustruota knyga
„Melancholija ir saulė. Munchas ir Čiurlionis“ turėtų pasirodyti ir
anglų, norvegų kalbomis.
Druskininkuose penktą kartą Lietuvos muzikų rėmimo fondo
surengtoje Čiurlionio studijų savaitėje susirinkę dailėtyrininkai,
muzikologai, filosofai iš Lietuvos ir užsienio šalių skaitė
pranešimus ir karštai diskutavo apie garsiausio lietuvių menininko
- dailininko ir kompozitoriaus kūrybinį palikimą, M.K.Čiurlionio
kūrybos ryšius su amžininkų kūryba, filosofinius ir psichologinius
genijaus kūrybinio proceso ypatumus.
Čiurlionio studijų savaitės konferencijoje pranešimus skaitė
garsūs mūsų šalies muzikologai, menotyrininkai, muzikos pedagogai:
Jūratė Landsbergytė, Jonas Bruveris, Stasys Urbonas, A.Andrijauskas, Eugenijus Ignatonis, Rimantas Janeliauskas, laidų ciklą apie M.K.Čiurlionį Lietuvos televizijoje sukūrusi
žurnalistė Liudvika Pociūnienė, M.K.Čiurlionio giminės atstovai -
pianistas Rokas Zubovas ir skulptorė Dalia Palukaitienė, taip pat
menotyrininkė ir operos dainininkė Christine Marstrand iš Danijos, menotyrininkai iš Ispanijos ir Šveicarijos.
Čiurlionio studijų savaitė surengta Druskininkuose vykstančio
septintojo tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ programoje. Tradiciškai M.K.Čiurlionio studijų
savaitę lydėjo jaunųjų smuikininkų pasirodymai Druskininkų
aikštėse, bažnyčioje, miesto muziejuje, vyko Smuiko muzikos šventė
ir meistriškumo mokykla jauniesiems smuikininkams.
Tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ renginiai kurorte tradiciškai tęsis iki rugsėjo
22-osios - M.K.Čiurlionio (1875-1911) gimtadienio.