Abu J.Ivanauskaitės apsakymų rinkinius literatūrologė Jūratė Sprindytė studijoje „Prozos būsenos“ (2006) pavadino „akinamai blykstelėjusiu“ debiutu. Antrajam rinkiniui pavadinimą davusį kūrinį literatūrologė Viktorija Daujotytė studijoje „Moteriškoji literatūros epistema“ (1991) gretina su Šatrijos Raganos „Irkos tragedija“ ir įvardija kaip „geriausią J.Ivanauskaitės apsakymą.
Šioje knygoje rašytoja atsiskleidžia kaip susiformavusi apsakymo meistrė. Literatūrologės Viktorijos Daujotytės žodžiais, „ji žinojo ar bent nujautė kažką, ko mes nežinome ir todėl taip linkstame į ją, lyg lauktume kokio pranešimo“.
Iš apsakymo „Kaip užsiauginti baimę“:
Visas miestas išbrinko it milžiniška, baimės pripūsta guminė pagalvė, o Kamilė vis alsavo ir alsavo, įkvėpdama baimę, o iškvėpdama dar didesnę, įkvėpdama baimę, o iškvėpdama dar didesnę, kol pasijuto besigūžianti nenusakomo dydžio juodame laive, prie kurio dugno it inkaras glaudėsi žydras žemės rutuliukas. Inkaras staiga atitrūko, ir baimės laivas pamišėlišku greičiu nuplukdė mergaitę per spengiančią erdvę.