Cenzūros ištroškę valdininkai reikalauja čia knygą uždrausti. Pasvarstykime, ką tokio sensacingo atrado profesorius Rogeris Corderis, kad užsitraukė tokią neadekvačiai mąstančių lietuvių nemalonę.
Pastaruoju metu pasaulis yra pamišęs dėl gyvenimo prailginimo. Niekam jau seniai nerūpi „kaip“ gyventi – svarbiausia, kad tai tęstųsi kuo ilgiau. Tarsi nujausdami pasaulio pabaigą, kurią akumuliuoja kas antras Holivudo filmas, žmonės užsimanė gyventi kiek įmanoma ilgiau. Ir kaip kitaip pratęsi gyvenimą, jei ne kankindamas save sveikatingumu.
Niekada nebuvau sveikatingumo šalininkas. Viena vertus dėl to, kad esu filosofas, kita vertus, dėl to, kad esu hedonistas.
Bet atrodo, kad R.Cordegis nusprendė įrodyti, jog tai, kas suteikia malonumą, gali būti sveika: „Vyno mėgėjai dažniausiai būna sveikesni ir gyvena ilgiau“, - sako profesorius. Atlikęs gausybę tyrimų – juos visus išvardyti būtų problematiška – jis padarė išvadą, kad kasdien saikingai vartojamas raudonas vynas gali teikti naudos (ir dar kokios naudos!).
Nežinau, ar galima tai priskirti prie naujų mokslinių atradimų (pvz. aš visada taip ir galvojau), bet viena yra „taip galvoti“, o visai kita - „tai įrodyti“.
Su tikro mokslininko užsidegimu autorius vardija vieną po kito atliktus tyrimus. Vardija ir sudėtines raudonojo vyno medžiagas, kurios padeda kraujagyslėms ir širdžiai.
Nepasikuklina jis pacituoti ir senovės išminčių, kurie aukština vyną. Įrodymai skamba įtikinamai (o ypač, kai tuo ir taip tiki).
Bet nereikėtų suprasti, kad ši knyga – tai vadovas, kaip ir kokį raudonąjį vyną gerti. Anaiptol.
Tai daug platesnio spektro knyga.
Esminė jos mintis, aš manau, būtų ta, kaip susidaryti tinkamą dietą. Nes pastaruoju metu įvairiausių nevykusių dietologų, kaip stilistų – nors vežimu vežk. Bet daugelis iš jų – jokio rimto išsilavinimo neturintys šarlatanai, gundantys „lengvai ir greitai“ principu.
Profesorius R.Corderis nespekuliuoja tokiomis iliuzijomis.
Svarbiausias šios knygos privalumas – ne iš piršto laužti „mokslinių“ tyrimų rezultatai. Ir ne tik atlikti paties knygos autoriaus. Profesoriai paprastai labai daug skaito ir mėgsta perskaitytas žinias perduoti kitiems, mažiau skaitantiems. Taip elgiasi ir R.Corderis.
Žodžiu, kaip ir skelbia reklama, ši knyga – tai „visavertės mitybos ir gyvensenos planas“. Pastaba: „ir vyno mėgėjams, ir jo nevartojantiems“.
Kodėl ši knyga atsidūrė Lietuvos Respublikos teisme irgi nesunku paaiškinti: raudonajame vyne esanti medžiaga polifenolis saugo nuo širdies ligų, diabeto, vėžio ir senatvinės silpnaprotystės.
Akivaizdu – lietuviai tikrai nevartoja raudonojo vyno. Kitaip būtų išvengta visų amžiaus tarpsnių silpnaprotystės ir tokios knygos neatsidurtų teismuose.
