Tomas Venclova toliau plėtoja Vilniaus temą - šįkart žurnale jis pasakoja apie Vilnių kaip nostalgijos objektą, primindamas tekstus apie miestą nuo Viduramžių raštininkų iki J.Vaičiūnaitės ir J.Kunčino.
Kęstutis Šapoka prabyla apie opią Lietuvos miestų problemą - monumentus viešosiose erdvėse ir paminklą Vincui Kudirkai Vilniuje. Kitame tekste aptardamas didelę parodą Vilniuje „Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960-2009“ autorius klausia, ar meninė vertė yra „savaime suprantama“.
Nepraleista numeryje ir teatro tema - „Egzistencija dugne virš dugno“ pavadintas rašinys apie Oskaro Koršunovo premjerą Oslo nacionaliniame teatre „Dugnas“ pagal Maksimo Gorkio kūrinį.
Toliau „Kultūros baruose“ tęsiasi meno klajūno Stasio Eidrigevičiaus dienoraštis. Šįkart laisvi vėjai menininką nubloškė į Japoniją, kur buvo pristatyta jo paroda.
Pabaigai - kaip visada karti Krescencija Šurkutė su padavimu „Kur pavėsis, ten ir puvėsis“.