Naujausias M.Crichtono romanas „Baimės būsena“ (vertė: Teresė Aleknavičiūtė ir Giedrė Tartėnienė, „Obuolys“, 2009 m.), apdovanotas „The American Association of Petroleum Geologists Journalism“ premija, yra pats geriausias pavyzdys, kaip lengvai skaitomas, nesudėtingo siužeto grožinis kūrinys gali peraugti savo žanro rėmus ir tapti „šiuo tuo daugiau“.
Knyga prasideda įprastai: kažkas netikėtai žūsta (taip prasideda visi D.Browno romanai). Tuomet kažkas imasi tai tirti ir susiduria su „blogiu“. Toliau vyksta kova į vienus vartus – „gėris“ nuolat pralaimi. Pabaigoje, kai jau beveik nelieka vilties, gėris netikėtai laimi. Pasakos pabaiga: jie ilgai ir laimingai gyveno.
Tačiau šalia visai nesvarbaus ir jokios gilesnės prasmės neturinčio siužeto, M.Crichtonas pateikia tokį stiprų mokslinės informacijos ir beveik filosofinių apmąstymų užtaisą, kad net didžiausias skepticizmas palaidojamas po netikėtų minčių lavina.
Tema aiški – ekologija. Naujausia ir madingiausia ideologija, teigianti, kad jei ir toliau mes taip teršime savo Motiną žemę, visi mirsim nuo taršos.
Atrodytų, kad pasisakyti prieš tokią madingą ir tikrai tikrai gėrio kupiną reiškinį – daugiau nei beprotiška.
Man dar neteko įtikinti nė vieno „žaliojo“, kad visa ši kova už gamtos išsaugojimą – totali nesąmonė. Juk paprastam žmogui nepadarysi įspūdžio, pacitavęs kokį nors mokslo ar filosofijos autoritetą. Nepadarysi įspūdžio ir faktais, kad žemė atsirado iš chaoso, kad ji yra veikiama ne „atsinaujinančių“, o negrįžtamų procesų.
Kaip žirniais į sieną.
Vienintelė išeitis – tokios knygos, kaip „Baimės būsena“, kurioje tiesiai per aplinkui nagrinėjamas ekologinių teorijų „moksliškumo“ laipsnis.
Gilinamasi į pačią gamtos prigimtį ir kiek sutirštintais pavyzdžiais bandoma parodyti, kaip didžiausi ekologijos šalininkai yra toli toli nuo supratimo, jog laukinė gamta yra ne „rojus žemėje“, o tikras pragaras.
Ne su viskuo, kas parašyta šioje knygoje, galėčiau sutikti. Tačiau nepaisant visų minusų, turiu pripažinti: jei norite maloniai praleisti laiką su knyga, „Baimės būsena“ yra pats geriausias pasirinkimas.
Ypač “žaliesiems”, kurie mano, kad kovoja už geresnį pasaulį. Pamiršdami, kad to paties siekė ir fašistai. Mes visi žinome, kur tai nuvedė.
Įdomus faktas: „M.Crichtonas yra vienintelis pasaulio autorius, įtrauktas į Gineso rekordų knygą, nes tą pačią savaitę pagal jo romaną sukurtas filmas „Juros periodo parkas“ buvo žiūrimiausias, knyga „Demaskavimas“ – skaitomiausia, o pagal jo scenarijų sukurtas „Ligoninės priimamasis“ – populiariausias televizijos serialas!”.