„Laiškuose žiūrovams“ A.Girdzijauskaitė pasakoja apie teatre patirtus įspūdžius. Tai teatro profesionalo esė, kokias lietuvių periodikoje rašo tik A.Girdzijauskaitė.
Prieš savaitę buvo pristatyta solidi (600 puslapių) „Lietuvių teatro istorija. 1980-1990“, kurią parašė Lietuvos kultūros tyrimų instituto teatrologai ir jų kolegos. Leidinio sudarymui vadovavo profesorė Irena Aleksaitė, parašiusi skyrių apie Akademinį dramos teatrą.
Apie Jaunimo teatrą čia rašė Rasa Vasinauskaitė, apie Klaipėdos dramą – Daiva Šabasevičienė, Panevėžio – Šarūnė Trinkūnaitė, Šiaulių – Gražina Mareckaitė. Apie Kauno dramą ir valstybinius šalies lėlių teatrus – A.Girdzijauskaitė.
Baleto istoriją aprašė Helmutas Šabasevičius, operos – Vytautė Markeliūnienė, o Kauno muzikinio teatro kelią apžvelgė Lina Stankevičiūtė.
Nuo 1997 metų instituto teatrologai yra parašę tris profesionalaus Lietuvos teatro istorijos knygas, apimančias laikotarpį nuo 1929 iki 1980 metų.
Knygoje „Jonas Kavaliauskas“ nemaža teatro istorijos atkarpa pateikiama per aktorių, paskyrusį scenai daugiau nei šešis savo gyvenimo dešimtmečius.
J.Kavaliauskas (1920-2006) prieš septynerius metus papasakojo prisiminimus, jie buvo įrašyti ir išsaugoti. Pagal tuos įrašus ir parengta knyga, kuri šeštadienį buvo pristatyta Nacionaliniame dramos teatre, kuriame dirbo artistas.
„Ši knyga – ne vien apie įkvėptą kūrybą, bet ir apie tai, ko niekada neišgirstume jokiame spektaklyje ar oficialiame pokalbyje. Tai ir nutikimai anapus scenos uždangos, kasdieniame gyvenime ir buityje“, – teigia vienas knygos rengėjų rašytojas Eugenijus Ignatavičius.
A.Puškino muziejuje Markučiuose gyvenimą pradėjo teatro kritikės Tatjanos Baltušnikienės knyga „Širdies impulsas“. Būtent muziejus ir išleido šią rusiškai parašytą knygą. Ji skirta dešimčiai sėkmingiausių rusų klasikos pastatymų nepriklausomos Lietuvos teatruose.