Kultūra gyvuoja tik bendraudama su kitomis kultūromis. Tol, kol be paliovos verčiami ir perverčiami didieji pasaulio kūriniai.
Įmanoma versti kitaip, nepuoselėjant vilties užpildyti spragą tarp atitikimo ir visiškos tapatybės. Tai ir yra kalbinis svetingumas, kai malonumą apsistoti kitoje kalboje atsveria malonumas svetimšalio kalbą priimti pas save – savo namuose.
