Autorius lietuvių skaitytojams puikiai pažįstamas – pirmieji jo kūrybos vertimai mūsų šalyje pasirodė jau 1929 m. Vėliau buvo išleista keletas romanų, biografijų, novelių rinkinių. Rašytojo kūryba, išlaikiusi laiko egzaminą, skaitytojų vertinama ligi šiol.
„Trys meistrai: Balzacas, Dickensas, Dostojevskis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. – 197 p. Iš vokiečių kalbos vertė Austėja Merkevičiūtė) trys biografinės esė, skirtos didiesiems XIX a. epinio romano kūrėjams. Autorius meistriškai piešia psichologiškai įtaigų kiekvieno jų, kaip žmogaus ir rašytojo, tapsmą atitinkamos tautos ir epochos kontekste. Esė pulsuoja nuodugniu Balzaco, Dickenso ir Dostojevskio gyvenimo ir kūrybos išmanymu, gyvenimiška išmintimi ir meile herojams.
Romanų rašytoju galutine, aukščiausia, prasme gali būti tik enciklopedinis genijus, universlus menininkas, kuriantis ištisą kosmosą, greta žemiškojo pasaulio renčiantis savąjį su savais tipais, savais gravitacijos dėsniais ir savo žvaigždėtu dangumi, – argumentu čia tampa kūrinio apimtis ir personažų gausa.
Kiekvieną personažą, kiekvieną įvykį romanistas taip impregnuoja savo esybe, kad šie tampa ne tik tipiški jam, bet ir tokie įtaigūs ir išraiškingi mums, jog neretai suvilioja apibūdinti tam tikrus įvykius ar asmenis jo vardu, taigi kartais realaus gyvenimo žmogų pavadiname balzakišku herojumi, dikensišku tipu, dostojevskiška prigimtimi.