Pagrindinis veikėjas Martynas Lukeitas, lietuvaitės Urtės ir prancūzų belaisvio karininko Mišelio Benua sūnus, – talentingas dailininkas impresionistas. Tuo laiku Nida, kurioje vyksta didžioji dalis romano veiksmo, buvo tapusi intelektualų ir menininkų susibūrimo vieta.
Rašytojas pasakoja apie garsųjį Nidos „tapytojų rojų“, klestėjusį iki pat 1945 metų sovietų okupacijos. Čia, nuošaliau nuo didžiojo pasaulio, verda gyvenimas – mezgamos pažintys, gimsta meilė, netyla kūrybiniai ginčai.
Bet veiksmo erdvė neapsiriboja pajūrio kraštu – nusikeliama ir į Europą, į Paryžių. O per vienišiaus menininko Martyno Lukeito gyvenimą parodomi ir tuo laiku pasaulį sukrėtę įvykiai.
Daugelis knygos epizodų skamba autentiškai, tarsi autorius būtų dalyvavęs Hitlerio sutikime Klaipėdoje, regėjęs badaujančių prancūzų belaisvių stovyklą Nidoje, rusų lėktuvų bombarduojamus karo bėglius ant Kuršmarių ledo.
Tai subtilus intriguojantis romanas, lėtą veiksmo tėkmę sukrečiantis tragiškais įvykių proveržiais, praturtinantis mūsų atmintį ir suvokimą apie tolstančią užmarštin Prūsiją.