Tai apmąstymai apie klystantį ir ieškantį žmogų, apie iki šiol nesurastą Dievą ir gyvenimo prasmę. Vengdamas nuobodybės autorius skrupulingai sveria kiekvieną sakinį ir dažnai pesitelkia humorą.
„Ratas – svarbiausias žmonijos išradimas. Tas, Nežinia Kas, rato idėją parideno mums, žvelgiantiems į saulę, mėnulį, į perpjautą vaisiaus ar medžio apskritimą. Troškimas pažinti Tą, kuris visa tai sukūrė, pasauliui buvo svarbesnis už ratą. Mes Jį vadiname Dievu. Iš Jo semiamės vilties, tikimės paguodos, tiesos, nemirtingumo... Šalia to, ką mes žinom, yra kur kas daugiau, ko mes nežinom ir ko verta ieškoti. Autorius kartais pralinksmėja, tarsi geleželę radęs, bet numetęs ją toliau ridena savo ratą.“
