Romane „Marios vandens“ vienos kartos absolventai po kelių dešimtmečių susirenka į klasės susitikimą. Perteikdama spalvingą kartos patirtį, autorė svarsto, kas nulemia likimą, gyvenimo kelią, pasirinkimą. Romaną jungianti gija – Senekos filosofija, – per istorijos pamokas iš auklėtojo išgirstas Senekos citatas mokiniai prisimena visą gyvenimą, remiasi jo išmintimi.
„– Jūs, – sako auklėtojas Seneka po ilgo atodūsio, – jūs man esate ypatingi, esate dvidešimtojo šimtmečio vidurio vaikai, savo gimimu jį perskeliate pusiau, perkopiate net į kitą tūkstantmetį. Jums nebūtina pasakoti visišką tiesą, absoliučią, žemišką, noriu išgirsti istorijas, kurios buvo – nebuvo, galėjo įvykti, tik kažkas sutrukdė, kurios išsipildė – neišsipildė, bet jų ilgitės, įsivaizduojate. Galimi gyvenimo PERRAŠINĖJIMAI. Kas išsaugo save, tas nieko nepraranda (Seneka).
Aš jums pagelbėsiu – klasėje nebuvo mokinės, vardu Eleonora, ir mokinio, vardu Leonardas, galita šiais vardais gyventi, kurti istorijas, sakyti tiesą, fantazuoti, atverti sielą ar ją išgalvoti. Būkite Helė ir Leo, Alė ir Levas, Elena ir Leonas, Nora ir Levandras. Būkit keturios sutuoktinių poros... Dar viena moteris tebūnie Ieva, vienas vyras – Adomas, jiems leidžiu elgtis visiškai laisvai.“
Lrytas.lt biblioteka: 238. A.Ruseckaitė. „Marios vandens“
lrytas.lt
Aldona Ruseckaitė studijavo lituanistiką Vilniaus universitete, nuo 1976 m. dirba Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune. Yra išleidusi penkias poezijos ir tris prozos knygas, parengusi archyvinių muziejinių leidinių.
