Tai kur guli Vytauto palaikai? Po Vilniaus Arkikatedros grindimis. Kur tiksliai ir kodėl negalime pagerbti Vytauto Didžiojo bent jau taip, kaip taip pat Arkikatedroje palaidotų jo įpėdinio didžiojo kunigaikščio Aleksandro ar karalienės Barboros Radvilaitės? Skaitykite V.Urbanavičiaus tekstą - visi atsakymai jame.
Pažymėtinas ir Eglės Wittig-Marcinkevičiūtės tekstas „Naujoji seno sukirpimo kairė“. Retai pasitaikantis lietuviškoje spaudoje kritinis analitinis požiūris į galvą vis labiau Lietuvoje keliančius komunistų ir panašių radikalų įpėdinius, kurie rėdosi „europietiškais trinyčiais“, jei čia nors kiek tinka filosofo Stasio Šalkauskio perfrazuoti žodžiai. Šį tekstą taip pat galite skaityti lrytas.lt.
Dar vienas įsimintinas tekstas - retai pastaruoju metu viešai kalbančio Justino Marcinkevičiaus interviu (autorius Aurimas Švedas): „Žmogus iš esmės yra istorija“.
Atkreiptinas dėmesys ir į Simo Čelutkos („Laivės dialektika: kelios kritinės pastabos“), rašytojo Romualdo Lankausko („Jei esate ne airių autorius“) tekstus, taip pat į diskusiją „Sovietmečio istorikų priedermė - ieškoti baltos varnos?“ bei Ramunės Marcinkevičiūtės piešiamą režsierės Dalios Tamulevičiūtės kūrybinį portretą („Stipresnė už save pačią“).