Diskusijas sukelia kiekviena talentingo rašytojo ir karšto polemisto knyga, tiek biologijos, tiek religijos ar filosofijos klausimais. Jo tezės turėjo didelę įtaką daugelio mokslininkų tyrimams. Bet reikšmingiausia veikla — mokslo populiarinimas, kuris pažadino milijonų žmonių intelektą, paskatino juos mąstyti kritiškai ir būti informuotais pasaulio piliečiais. Už pasiekimus mokslo ir literatūros srityse apdovanotas daugeliu premijų.
R.Dawkinso knyga „Dievo Iliuzija“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse sukėlė sensaciją ir tapo labai populiari. „Dievo iliuzijoje“ autorius aiškiai, argumentuotai ir nestokodamas humoro parodo religinio tikėjimo nepagrįstumą. Pasitelkdamas griežtą logiką ir sąmojį jis sutriuškina argumentus už religiją, įrodo, kad aukščiausiosios būtybės egzistavimas yra visiškai netikėtinas.
„Per žmonijos istoriją tikėta į įvairiausius dievus, tačiau daugumos jų atžvilgiu visi mes – ateistai. Kai kurie iš mūsų dar nuoseklesni – netiki ir į tą vieną dievą“, – teigia R.Dawkinsas ir kviečia Dievo egzistencijos tikimybę ar netikimybę nagrinėti taip, kaip nagrinėjama kiekviena mokslinė teorija.
Autorius stebisi keista, tačiau smarkiai įsigalėjusia taisykle, kad religinius tikėjimus reikia traktuoti išskirtinai ir jų nedera kritikuoti – rašant apie juos, net paprastas aiškumas nustoja būti vertybe ir laikomas agresyvaus priešiškumo apraiška. Tokį nusistebėjimą tik dar labiau padidina iššūkiai, su kuriais šiai knygai teko susidurti Turkijoje – ten jos vertėjui ir leidėjui grėsė kalėjimas už neva šventas vertybes puolančios knygos publikavimą. Tikriausiai reikia džiaugtis, kad religiniai fundamentalistai ten pasitenkino tik uždrausdami Ričardo Dokinso internetinę svetainę, o pati knyga buvo išsaugota.
Pagrindiniai „Dievo iliuzijos“ teiginiai:
1. Visos religijos yra paremtos mitais, nelogiškos bei nenaudingos šių laikų visuomenei.
2. Aiškinant visatą bei mus supančią gyvybę, natūralios atrankos bei kitos mokslinės teorijos yra pranašesnės už hipotezę, kad pasaulis yra sukurtas mistinės būtybės — Dievo.
3. Religijos vaidmuo moralei yra labai menkas. Visų žmonių moralės pagrindai yra bendri, nepriklausomai nuo to, ar žmonės religingi, ar ne.
4. Daugelis šventraščiuose parašytų dalykų yra visiškai nepritaikomi mūsų laikams. Nemažai istorijų, net jei jos būtų suvokiamos kaip simbolinės, žvelgiant iš psichologinio taško, gali būti žalingos žmonių psichikai, ypač vaikams.
5. Etikečių lipdymas vaikams, tokių kaip „katalikas“ ar „musulmonas“ yra jų teisių pažeidinėjimas, nes būdami vaikais, jie dar nėra pajėgūs apsispręsti, koks yra jų požiūris į Pasaulį.
6. Netikintieji turėtų didžiuotis savo požiūriu į pasaulį, kadangi tai byloja apie sveiką, nepriklausomą protą bei mąstymą.
7. Netikintieji gali būti moralūs, teisingi, laimingi bei patenkinti savo gyvenimu.