Jeigu yra Lietuvoje žmogus, kuris galėtų įtikinti, kad Lietuva ir Latvija turėtų ir – svarbiausia, galėtų – susisaistyti konfederacijos ryšiais didelių Baltijos šalių demografinių problemų akivaizdoje – tai Arvydas Juozaitis. Praėjus keliems metams po sėkmingo knygos „Karalių miestas be karalių“, skirtos Kaliningradui, pasirodymo, naujosios knygos apie Rygą autorius apsigyveno kitame Baltijos šalių mieste ir paniro jau į jo gyvenimą.
Knyga rašyta per pastaruosius trejis metus, surenkant iš įvairiausių rašytinių šaltinių tą medžiagą apie Rygą, kuri galėtų būti įdomi lietuviams skaitytojams, į tekstą sklandžiai įterpiant aptarimus to, kas galėtų būti pavadinta „žurnalistinėmis“ aktualijomis, – įvairių pastaraisiais metais Latviją sukrėtusių jos įvykių. Tokių puslapių vertė nesumažės ir po kiek laiko, nes autoriaus tiksliai ir kartu stilingai perpasakojamos su tais Latviją įkaitinusiais įvykiais susijusios nuomonės ir požiūriai, kuriais kartais asmeniškai su juo pasidalijo žinomi Latvijos žmonės.
Tokiu būdu Lietuvoje atsirado solidi, „enciklopediška“ ir kartu labai šiuolaikiška knyga apie Rygą. Be abejonių, kad ieškantieji įvairiausių sričių informacijos ir paaiškinimų, ją paskaitę nebesijaus kaip stovintys vidury Rygos, girdintys atskirus atpažįstamus žodžius, bet nepajėgiantys pagauti jų prasmės. Antra vertus – tai ir įpareigojanti knyga. Jei esant nebebus kaip vien paminėti Latviją įvardijant kelias mums, lietuvams, dažnai dar nuo sovietmečio žinomas realijas.
Knyga atveria visą „margą“ Rygos panoramą kaip daugiausia lemiamą dviejų etninių grupių (latvių ir rusų) sambūvio ir konfrontacijos, ir jos sudėtingumą suvokęs rašytojas net ryžosi panaudoti žodį „civilizacija“. Ir dar pridėti: tai niekieno civlizacija. Tokia pozicija provokuoja, bent dalis skaitytojų norėtų atiduoti Rygą latviams ir sudėlioti aiškesnius akcentus. Tačiau autorius sugebėjo parašyti šią knygą taip, kaip ją būtų rašęs kas nors atvykęs iš Vakarų Europos, – su emocingu įsijautimu stebėdamas kiekvieną šio Rytų Europos didmiesčio, Baltijos šalių centrinio miesto, latvių gyvenimo širdies krustelėjimą, bet išlikdamas niekam iš anksto neįsipareigojęs.