Iainas Banksas (g. 1954 m.) – kontroversiškai vertinamas Škotijos prozininkas ir mokslinės fantastikos rašytojas, 13 prozos ir 11 mokslinės fantastikos knygų autorius, kurį „The Times“ 2008 m. įtraukė į geriausių Didžiosios Britanijos rašytojų penkiasdešimtuką. I.Bankso kūryboje persipina daugybė žanrų bei stilių, todėl literatūros kritikai jį kartais vadina „škotų Kafka“, o kartais – „britų Tarantino“. Visas savo mokslinės fantastikos knygas autorius pasirašo kaip Iainas M. Banksas, o prozą – kaip Iainas Banksas.
I.Banksas gimė 1954 metais Škotijos mieste Faife jūreivio ir profesionalios ledo čiuožėjos šeimoje. 1972–1975 metais studijavo anglų kalbą, filosofiją ir psichologiją Stirlingo universitete. Iki 1988-ųjų gyveno Londone, vėliau grįžo į Škotiją. Buvo įsikūręs Edinburge, bet netrukus persikėlė į gimtąjį Faifą.
Autorius neslepia savo kairiųjų politinių pažiūrų. 2003-aisiais išgarsėjo ekscentrišku poelgiu – suplėšė savo pasą ir jo skutelius nusiuntė tuometiniam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Tony Blairui. Toks buvo rašytojo protestas prieš britų kariuomenės invaziją į Iraką.
Pirmąją savo knygą „The Wasp Factory“ („Širšių fabrikas“, 1999 m., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) I.Banksas išleido 1984-aisiais. Ši knyga per vieną naktį išgarsino autorių, pasipylė kontraversiški kritikų vertinimai: „Makabriška, kvapą gniaužianti siaubo istorija”, „Šlamštas“, „Mėginimas apkvailinti literatūrinį Londoną”, „Liguistos fantazijos vaisius”. Vis dėlto šiandien „Širšių fabrikas“ laikomas vienu geriausių šiuolaikinio Didžiosios Britanijos romano pavyzdžių.
1986 m. I.Banksas parašė trečiąjį romaną „The Bridge“ („Tiltas“, 2011 m. „Kitų knygų“ leidykla), kurį šiandien vertina kaip geriausią savo kūrinį. Jo, kaip ir kitų autoriaus romanų, žanras lieka neaiškus. Tai ir įžvalgi socialinė antiutopija, ir įtaigi sapnų fantazija, ir painus psichoanalitinis trileris. Visa tai I.Banksas įaudžia į tankų sapno vaizdinių ir tariamos tikrovės įvykių audinį.
Šiame daugiasluoksniame polifoniniame kūrinyje glaudžiai persipina trys siužetinės linijos – trys pagrindinio herojaus sapnai. Pirmajame sapne atmintį praradęs žmogus kankinasi ant milžiniško Tilto, simbolizuojančio totalitarinę valstybę. Antrajame jis – antikos mitų pasaulio barbaras, ieškantis aukso ir kovojantis su mitologinėmis būtybėmis. Trečiajame sapne, kuris labiausiai primena realybę, inžinierius gyvena įprastą ir betikslį buržua gyvenimą šiandieniniame Edinburge, kol patenka į avariją ir panyra į komą.
Sapnai „Tilte“ nuolat pinasi, herojaus pavidalai sapnuoja vienas kitą, kol pasidaro visiškai neaišku, kuris iš jų tikras. Barbaras pamažu sensta ir tunka nuo prisiplėštų gėrybių, inžinierius merdėja po kvailos avarijos, o totalitarinės valstybės gyventojas prigula po sugriuvusiu Tiltu, kadaise jungusiu gyvybe trykštančius pasaulius. Autorius tarsi klausia „Ar tai nėra logiška žmonijos pabaigos metafora?“.