Milijardo dolerių vertės klausimas: kodėl Izraelis – taip neseniai gyvuojanti valstybė, turinti tik 7 milijonus gyventojų, apsupta priešų, visuomet pasiruošusi karui, be jokių gamtinių išteklių – įkuria daugiau aukštųjų technologijų bendrovių negu tokios didelės, ramios ir stabilios šalys? Remdamiesi žymiausių Izraelio novatorių ir investuotojų pavyzdžiais, geopolitikos ekspertai Danas Senoras ir Saulas Singeris parodo, kaip, nepaisant visų kliūčių, šalies kultūra skatina išradingumą ir verslumą ir kaip šis unikalus derinys veikia.
Anot autorių, Izraelis yra ne tik šalis, bet ir visaapimantis mąstymo būdas. Amerikiečiai daug dėmesio skiria išoriniam vaizdui ir kruopščiam pasiruošimui, o izraeliečiui svarbiausia chutzpah, t.y. drąsa, įžūlumas, ryžtas. Kaip apibūdino vienas analitikas, „jei žydų verslininkui kyla verslo idėja, jis pradeda ją įgyvendinti tą pačią savaitę“. Senoras ir Singeris, remdamiesi gilesnėmis geopolitinėmis įžvalgomis, bando paaiškinti, kodėl Izraelio imigracijos, karinės tarnybos, mokslinių tyrimų ir plėtros politika buvo ir yra pagrindinis visos valstybės ekonomikos kilimo veiksnys, kodėl Izraelis turi daugiau NASDAQ akcijų biržoje kotiruojamų bendrovių negu visa Europa, Korėja, Japonija, Singapūras, Kinija ir Indija kartu.
Apie Artimuosius Rytus prirašyta labai daug, tačiau net keista, kaip menkai suprantama Izraelio ekonomikos augimo istorija ir strategija. Kaip teigiama knygoje „Idėjų šalis“ (originalus pavadinimas Start-Up Nation), Izraelio pamokos tinka ne tik kitoms valstybėms, bet ir žmonėms, siekiantiems kurti klestinčią organizaciją. Dabar, kai bandoma iš naujo atrasti tą optimistišką, energingą „aš galiu tai padaryti“ dvasią, pats geriausias metas pasigilinti į įspūdingus, nuostabą keliančius būdus, kaip viena įstabi ir atspari šalis sprendžia problemas.