„Ką reiškia vakarykštės nuostatos šiandien? Jos reiškia tą patį, ką ir vakar, yra teisingos, tiktai kraujas tarp didelių dėsnio akmenų susigėręs.
Begalinė, didžiulė, šilta, gelbstinti laimė – sėdėti prie savo kūdikio lopšio, priešais motiną. Tai susiję su jausmu: dabar jau ne viskas priklauso nuo tavęs, jeigu tu to nenori. O bevaikio jausmas toks: visą laiką viskas priklauso nuo tavęs, ir viskas be rezultato. Sizifas buvo viengungis.
Nieko blogo: tu peržengei slenkstį, viskas gerai. Kitas pasaulis, ir tau nebūtina kalbėti“, – rašo F.Kafka 1922 m., sausio 19 d.
Turbūt didžiausią intrigą knyga kels tiems, kurie Kafką pažino per jo kūrybą: dienoraščiai jį parodo ne tik kaip kūrėją, rašytoją, bet taip pat leidžia į jį pažvelgti kaip į paprastą žmogų, mėgusį fantazuoti, lankyti teatrą, aprašinėti ir apmąstyti savo sapnus, susidūrimus su įvairiais žmonėmis ir situacijomis.
Franzas Kafka (1883-1924) – vienas įtakingiausių XX amžiaus rašytojų, romanų „Procesas“, „Pilis“, „Amerika“ bei daugelio pasakojimų autorius (žinomiausias iš jų – novelė „Metamorfozė“), visu kūrybos laikotarpiu aktyviai rašęs ir dienoraščius. Kafka, kaip ir daugelį kitų nebaigtų kūrinių, juos norėjo sunaikinti, net buvo testamentu pavedęs tai padaryti artimam draugui. Visgi taip nenutiko, ir dienoraščiai jau išversti į daugybę pasaulio kalbų. Turbūt tai gali kelti tam tikrų etinių prieštaravimų – juk tai turėję būti sunaikinti asmeniniai užrašai; kita vertus, žinant, kad „Procesas“ ir „Pilis“ autoriaus noru taip pat turėjo būti sunaikinti, o dabar jau yra įrašyti į geriausios pasaulio literatūros istoriją, tampa akivaizdu, kad tai būtų buvęs per didelis praradimas.
F.Kafkos dienoraščiai – garbingi, atviri užrašai, parodantys rašytoją ir žmogų, griaunantys vienišiaus mitą. Juose atsiskleidžia Kafkos kasdienio gyvenimo detalės, santykiai su tėvu, motina, moterimis, draugais, kultūrinis kontekstas. Išryškėja autoriaus polinkis į savianalizę, jo kūrybiniai sumanymai bei nuolatinis nepasitenkinimas savo kūrybiniu aktyvumu bei kokybe: „Koks nepaslankus pasidariau! Anksčiau man užtekdavo ištarti tik vieną žodį, prieštaraujantį tuo metu esamai krypčiai, ir aš jau lėkdavau į kitą pusę, o dabar tik spoksau ir lieku toks pat, koks esu“, „Nepastebimas gyvenimas. Pastebimos nesėkmės“, „Vakar ir šiandien truputį rašiau. Apie šunį. Dabar perskaičiau pradžią. Ji bjauri ir kelia galvos skausmą.“
Lietuviškai keletas ištraukų iš dienoraščių jau anksčiau buvo publikuotos spaudoje, o visi dienoraščiai knygoje skelbiami pirmą kartą. Kol kas knygą galima įsigyti tik leidykloje, tačiau jau netrukus ji pasieks ir knygynų lentynas.