Kai tėčiui, prižiūrinčiam vaikus, skambina agentas iš banko siūlydamas padidinti šeimos pajamas, o riedlente laiptais bilda penkiametis Maksas, šešiametė Anė reikalauja tučtuojau pažaisti „Atmintinį“ ir mažoji Marija šlaistosi su virtuviniu peiliu, darosi tikrai karšta...
„Mūsų daug. Mes baisiausiai sutrikę. Bet nesame bejėgiai. Neturime tikro pedagoginio recepto. O kas šiais laikais turi? Buvo tokių tėvų kartų, kurios gerai žinojo, koks turi būti auklėjimas. Jie turėjo koncepcijų, bet aš nežinau, ar jos buvo teisingos. Mes nesame diktatoriai. Bet ir ne prieš diktatūrą. Lebedijam kažkur tarp to ir to. Kartais galvojame, kad viską darome blogai. Bet nenorime verkšlenti. Mums patinka audros, šniokščiančios bangos ir vaikai patinka, tik, tiesa, su nedidelėmis pertraukomis.“
Tai šmaikštūs ir netikėti vokiečių rašytojo A.Hacke pastebėjimai apie komiškas situacijas, į kurias patenka vaikus auklėjantys tėvai. Šią ir kitą autoriaus knygą „Mažasis karalius Gruodis“ iliustravo dailininkas Michaelis Sova, kurio piešiniai atgijo prancūzų filme „Amelija iš Monmartro“.
