Tad pirmiausia reikėtų atsiversti žurnalo 104 puslapį, kuriame prasideda M.Ščavinsko tekstas „Mindaugo krikštas ir jo reikšmė“. Ar galima jame rasti ką nors tokio, ko nepasakė Z.Ivinskis ir
E.Gudavičius?
Ko gero, taip. Priešingai vyraujančiai nuomonei, teigiama, jog Mindaugas po
krikšto iki pat mirties išliko krikščionis. Apskritai įdomiai parašytas
tekstas, lengvai skaitomas ir istorijos nestudijavusiam lietuviui.
Kaip, beje, ir T.Manusadžiano tekstas „Ar Julija Tymošenko taps Ukrainos
Morta Boreckaja?“. Retai pasitaikantis ir tikram istorijos mėgėjui katarsį
suteiksiantis tekstas.
Autorius pabandė pažvelgti į šiuolaikinės Ukrainos
politines kovas per XV a. antrojoje pusėje vykusių karų dėl to, kokiu keliu
pasuks Rusija - Didžiojo Naugardo večės propaguojamu europinės
demokratijos, remiantis Lietuvos didžiosios kunigaikštijos parama, ar
Maskvos patvaldystės.
Skaitydami šį tekstą, sužinosite, kas tokia buvo bojarinė M.Boreckaja ir
kaip ji panaši į J.Tymošenko, bei kokią didelę likiminę klaidą padarė LDK
didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis, neparėmęs Naugardo kovoje su
Maskva.
Tie, kurie atidžiai skaito „Kultūros barus“, nepraleis ir ypač įdomaus
autoriaus su lietuviškomis šaknimis Z.Plavino tekstą „Apie pagiežą ir
bendradarbiavimą tarp kultūrų, taip pat Ohajaus universiteto filosofo
A.Mickūno rašinio „Lietuviškos kalbos pasaulis“ tęsinį.
Atkreiptinas dėmesys ir į V.Balkevičiaus, A.Gražulio ir M.Liesio tekstus.
Apskritai visas „Kultūros barų“ numeris - įdomus ir aukšto lygio. Bent jau
tiems, kuriems atostogos reiškia ne tik alaus gėrimą, merginų kabinimą, bet
ir proto lavinimą bei malonumo siekimą gerų tekstų dėka.