Pasak Rimvydo Stankevičiaus, poeto, žurnalisto, tai „išties nuosekliai išrašytas eilių romanas, pasakojantis vieno augančio ir bręstančio žmogaus patirtis, pradedant nuo sovietinių realijų prikamšiotos vaikystės, baigiant chaotišku, vilties ne itin turtingu gyvenimu nepriklausomybėje, visai įdomiu, kupinu tikros, nors ir urbanizuotoje buityje gerokai vilgytos poezijos: „Beveik jau baigės vasara ir daros vis aiškiau, kad viskas, kas po oda, išgalvota“.
Autorius, pristatydamas save ketvirtajame knygos viršelyje, taip pat chaotiškai nuoseklus: „Gimiau 1979 metais Naujojoje Akmenėje, Vilniaus Universitete studijavau rusų filologiją, šiuo metu gyvenu Klaipėdoje, dirbu vertėju. Kas dar?
Kartą mokykloje, kažkelintų paauglystės metų rugsėjį, dvi už nugaros sėdinčios bendraklasės vartė ką tik išdalintus lietuvių literatūros vadovėlius, galiausiai viena iš jų kitai tarė: „Bet tai kokie jie visi negražūs...“ Kaip pasakytų Salvatjera, tai vienas iš raktų, bet nebūtinai tinkamas“.