Aš gimiau, suaugau ir pasenau vos per du šimtus dienų.
Leo - šešiolika, jam patinka futbolas, plepėti su draugais ir motoroleriu lakstyti Romos gatvėmis. Leo jaučiasi galingas tarsi liūtas, jį gąsdina tik vienas dalykas – balta spalva. Balta jam – tai nebūtis ir visa, kas reiškia praradimą bei netektį. Užtat raudona – meilės, aistros, kraujo spalva. Raudona – ir Beatričės plaukų spalva. Jis ja žavisi slapčia... Priešingai nei drauge Silvija, kuri visuomet šalia, todėl ją sunkiau pastebėti...
Naujo mokytojo įkvėptas Leo ryžtasi išpažinti savo meilę Beatričei, bet paaiškėja, kad ji rimtai serga. Ir, deja, jos liga susijusi su taip bauginančia balta spalva... Ar patyręs skaudų likimo smūgį Leo bus priverstas suaugti? Ar svajonės tikrai nemiršta, kai kasdienybė nusidažo baltai? O gal netektis gali padėti atverti akis?
Knyga apie gražią pirmąją meilę. Ją skaitant galima juoktis, svajoti ir taip... galima ir verkti...
„Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“ – ne tik romanas apie jauno žmogaus kelią į brandą ar vienerių mokslo metų aprašymas, tai ir itin drąsus pasakojimas. Leo lūpomis iš pradžių lengvabūdiškai ir sąmojingai, vėliau intymiai ir skaudžiai perteikiama, kas nutinka, kai į paauglio gyvenimą įsiveržia kančia ir sukrėtimas, o suaugusiųjų pasaulis tampa nebyliu stebėtoju.
Šioje knygoje ir jaunas, ir vyresnis skaitytojas ras atsakymus į svarbius klausimus, tačiau kaip ir visi reikšmingi atsakymai, šie nebus galutiniai ir nenuginčijami, bet ir nedangstomi dvejonių ar abejingumo šydu.