Knygoje naujai žvelgiama į Sąjūdžio gimimo istoriją ir siekiama išspręsti dilemą, kaip tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje galėjo susikurti kelis šimtus tūkstančių narių turintis gerai organizuotas ir veiksmingas socialinis judėjimas.
Knygoje aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – etnokultūrinis judėjimas ir bažnytinis pogrindis, roko kultūros erdvės, menininkų ir mokslininkų rateliai, diskusijų klubai, žaliųjų ir paminklosaugos judėjimai.
Remiantis gausia empirine medžiaga, taikant istorinius ir sociologinius metodus knygoje analizuojama, kokioje socialinėje terpėje kilo Sąjūdžio idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta, kas buvo Sąjūdžio pirmeiviai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietose.