G. Kanovičius: vienišas karys mūšio lauke

Ramūnas Gerbutavičius
“Gera knyga yra tokia, kurios autorystę norėtų pasisavinti skaitytojas“, – įsitikinęs rašytojas Grigorijus Kanovičius. Nuo 1993 metų Izraelyje gyvenantis kūrėjas prisipažino, kad pats norėtų būti parašęs Gabrielio Garcios Marquezo romaną „Šimtas metų vienatvės“.
82 metų G.Kanovičius – daugiau nei dešimties romanų, ne vieno kino scenarijaus autorius.
Daugiau nuotraukų (1)
82 metų G.Kanovičius dabar – daugiau nei dešimties romanų, ne vieno kino scenarijaus autorius. Kada jis pradėjo rašyti? Kokiu savo kūriniu labiausiai didžiuojasi? Kokios knygos guli šalia jo lovos? G.Kanovičius lrytas.lt skaitytojams atskleidė šiuos ir daugelį kitų dalykų.
– Kada ir kodėl pradėjote rašyti?
– Aš pradėjau rašyti visiškai atsitiktinai. Mano bendraklasis, Šventos Dvasios cerkvės šventiko sūnus, paprašė kažkodėl būtent manęs, kad parašyčiau eilėraštį mergaitei, kurią jis įsimylėjo. Aš sutikau ir parašiau. Jo išrinktajai eilėraštis patiko. O man patiko, kad jai patiko. Taip viskas 1946 metais ir prasidėjo…
– Kaip jūs, kaip rašytojas, jaučiatės šiuolaikinėje visuomenėje? Ką šiais laikais reiškia būti rašytoju?
– Kaip rašytojas aš jaučiuosi nejaukiai nūdienos visuomenėje. Dabartinėmis sąlygomis būti geru rašytoju, pabrėžiu – geru rašytoju – reiškia būti vienišam kariui mūšio lauke.
– Kokiu savo kūriniu jūs labiausiai didžiuojatės?
– Aš manau, kad geriausia mano knyga yra romanas “ Kvailių ašaros ir maldos”.
– Ar rašote kasdien? Kokiu paros metu jums geriausiai sekasi rašyti? Kiek valandų per parą rašote? Ar rašydamas klausotės muzikos?
– Senatvėje ėmiau rašyti kone kasdien. Geriausiai sekasi iš ryto. Priklausomai nuo nuotaikos parašau nuo vieno iki trijų puslapių per dieną. Muzikos rašydamas nesiklausau.
– Kaip įsivaizduojate idealų skaitytoją?
– Man regis, kad idealaus skaitytojo nėra. Beje, kaip ir idealaus rašytojo. Ir vienas, ir kitas, kaip ir saulė – turi dėmių…
– Kas yra gera knyga?
– Gera knyga, mano manymu, yra ta, kurios autorystę norėtų pasisavinti skaitytojas.
– Koks literatūrinis personažas labiausiai panašus į jus? Kodėl?
– Aš niekad nesusimąstydavau, į kokį personažą esu panašus. Galbūt kažkuo į savo mamą. Tokie nuostabūs personažai, kokia buvo ji – didžiulė retenybė.
– Norėčiau, kad šią knygą būčiau parašęs aš. Apie kokią kito autoriaus knygą galėtumėte taip pasakyti?
– Norėčiau būti “Šimtas metų vienatvės” autoriumi. Manau, kad norinčių būti Gabrieliu Garsia Marquezu yra šimtai. O gal ir daugiau.
– Kokia paskutinė perskaityta knyga jus taip pralinksmino, kad net garsiai juokėtės?
– Juokingų knygų neskaitau. Kartais atminty iškyla “Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai” arba “Dvylika kėdžių”. Prisimeni Šveiką ar Ostapą Benderį ir šypteli...
– Kokios knygos guli šalia jūsų lovos? Kokias knygas šiuo metu skaitote?
– Greta mano lovos guli Biblija. Dabar darsyk skaitau Justino Marcinkevičiaus “Pažadėtąją žemę” ir Amoso Ozo romaną “Apysaka apie meilę ir tamsą”.
– Gal galite išvardinti 10 knygų, kurios jums paliko didžiausią įspūdį?
– Cervanteso “Don Kichotas”, Johno Steinbeck’o “Mūsų nerimo žiema”, Fiodoro Dostojevskio “Idiotas” ir “Broliai Karamazovai”, Sholomo Aleichemo “Tevje-pienininkas”, Ericho Marios Remarque'o “Vakarų fronte nieko naujo”, Johno Golsworthy “Forsaitų saga”, Levo Tolstojaus “Karas ir taika” ir “Ana Karenina”, Gabrielio Garcios Marquezo “Šimtas metų vienatvės”.
– Viešpatie, ir apie ką galima kalbėti su žmogumi, kuris neskaitė... kokios knygos?
– Kiekvienas žmogus yra tarsi knyga. Net jei jis nėra nieko skaitęs, galima su juo kalbėtis kaip su jo neparašytos knygos autoriumi.
– Ką manote apie elektronines knygas?
– Aš nesu elektroninių knygų gerbėjas, bet manau, kad joms, deja, priklauso ateitis.
– Kokią knygą ruošiatės rašyti arba rašote šiuo metu? Apie ką ji?
– Šiuo metu rašau beletristinius prisiminimus apie savo šeimą ir apie gimtąją Jonavą. Ji turėtų vadintis “Miestelio romansas”.
Pagrindiniai biografijos faktai
* Grigorijus Jakovas Kanovičius – vienas labiausiai žinomų šiuolaikinių žydų rašytojų. * Gimė tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje Jonavoje 1929 metų birželio 18-ą dieną. Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos ir evakuaciją praleido Kazachstane ir prie Uralo. * 1945 metais jo šeima grįžo į Vilnių. Čia rašytojas studijavo slavistiką Vilniaus valstybiniame universitete, kurį baigė 1953 metais. * Spaudoje debiutavo 1948 metais. Pirmoji poezijos knyga “Labas rytas“ (rusų kalba) buvo išleista 1955 metais. * Rašytojo plunksnai priklauso pirmoji Sovietų Sąjungoje pokario metais skelbta (1959 m.) autobiografinė apysaka „Aš žiūriu į žvaigždes“. Apysaka sulaukė teigiamų atsiliepimų, ją puikiai įvertino tuometinis rusų literatūros klasikas Konstantinas Paustovskis. * Yra parašęs per dešimt romanų. Tai savotiška saga, gvildenanti Rytų Europos žydų istorijos vingius nuo XIX amžiaus iki mūsų dienų. Tai – romanų trilogija “Žvakės vėjyje”, dilogija “Kvailių ašaros ir maldos”, romanai “Nusišypsok mums, Viešpatie”, “Ožiukas už du skatikus”, “Ir nebus vergams rojaus”, “Neatsigręžki nuo mirties”, “Žydų parkas”, “Nukirstų medžių šlamėjimas”, “Šėtono apžavai”. * Jo knygos išverstos į 12 pasaulio kalbų – anglų, lietuvių, vokiečių, hebrajų, prancūzų, čekų, lenkų, bulgarų, vengrų ir kt. Bendras G.Kanovičiaus knygų tiražas viršija 1,5 milijono egzempliorių. * G.Kanovičius yra ir kino scenarijų autorius, kūręs drauge su R.Vabalu (“Marš, marš, tra ta ta”), Vytautu Žalakevičiumi (“Ave Vita”, “Niekas nenorėjo mirti”), Almantu Grikevičiumi, Algimantu Araminu ir kitais Lietuvos kino režisieriais. * Rašytojas išvertė į rusų kalba daugelį lietuvių literatūros klasikos kurinių – Balio Sruogos „Dievų mišką“, „Apyaušrio dalią“, Broniaus Radzevičiaus „Priešaušrio vieškelius”, Jono Avyžiaus „Sodybu tuštėjimo metą“, kitus. * Yra beveik 20 pjesių autorius. Lietuvoje ir užsienyje didžiausio pasisekimo sulaukė jo pjesės Čingizo Aitmatovo romano “Ilga kaip šimtmetis diena” pastatymas (Vilniaus Valstybinis Jaunimo Teatras, režisierius Eimuntas Nekrošius) bei Rimo Tumino režisuotas spektaklis Vilniaus Mažajame teatre “Nusišypsok mums, Viešpatie” (G.Kanovičiaus romanų “Nusišypsok mums, Viešpatie” ir “Ožiukas už du skatikus” motyvais pjesę parašė A.Grikevičius). Pastarasis spektaklis pelnė pagrindinį tarptautinio teatrų festivalio “Baltijskij Dom” prizą. 1994 m. Lietuvos teatro kritikai spektaklį “Nusišypsok mums, Viešpatie” išrinko geriausiu sezono spektakliu, o Rimą Tuminą geriausiu sezono režisieriumi. Tais pačiais metais už šį spektaklį R.Tuminas apdovanotas Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija. * G.Kanovičiaus kūryba įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija (1989 m. už trilogiją „Žvakės vėjyje“), jo knygos buvo kelis kartus pristatomos tarptautinei Bookerio premijai. 1989 metais Lietuvos Sąjūdis iškėlė rašytoją kandidatu į paskutiniosios TSRS AT deputatus. Būdamas deputatu G.Kanovičius inicijavo 200 kitų deputatų pasirašyti laišką, įteiktą M.Gorbačiovui dėl rasizmo ir antisemitizmo grėsmės Sovietų Sąjungoje, skaitė paskaitų ciklą JAV ir Kanadoje propaguodamas Lietuvo nepriklausomybės idėją. * Nuo 1989 iki 1993 metų G. Kanovičius buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas. * Nuo 1993 metų rašytojas nuolatos gyvena Izraelyje. * G.Kanovičiaus visuomeninė ir kūrybinė veikla buvo įvertinta LDK Gedimino medaliu. * Jis - Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininkas, Rusijos ir Izraelio PEN klubų narys. * G.Kanovičius vedęs, turi du vaikus – Dmitrijų ir Sergėjų. Beveik visus jo romanus redagavo jo žmona Olga.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.