Ypač interneto amžiuje, kai beveik nevaldomas informacijos krioklys, atsimušęs į skaitytojų sąmonės dugną, išsitaško į visas puses dažnai nepalikdamas apčiuopiamos formos ir turinio. Ką jau kalbėti apie tai, kad rašytojai gali visai nekreipti dėmesio į viršininkus ir reklamdavius, nes jų paprasčiausiai neturi.
Vieninteliai rašytojų teisėjai – skaitytojai (lemiantys populiarumą) ir laikas (įrašantis į literatūros istoriją). Šiuo požiūriu plunksnos meistrai – palyginti laisvi. Laisvi tyrinėti, vaizduoti, keisti, kitaip tariant, kurti praeitį, dabartį ir ateitį. Ir tik nuo vieno ar kito rašytojo talento priklauso, ar jis savo romane, pjesėje, eilėraštyje mums sugeba pasakyti daugiau nei laikraštis, televizijos laida, interneto portalas.
Ar lietuvių rašytojams svarbi skaitytojų nuomonė? Kaip jie įsivaizduoja idealų skaitytoją? Kas skatina didžiuotis vienu ar kitu savo kūriniu? Kas yra gera knyga? Kokie kolegų darbai paliko didžiausią įspūdį?
Kokias viltis ir grėsmes sukelia pamažu artėjanti elektroninių knygų revoliucija? Šiuos ir kitus klausimus nusprendžiau pateikti įvairių kartų lietuvių rašytojams. Nors plunksnos meistrų klausiu to paties, atsakymų sulaukiu net ir labai skirtingų. Tie atsakymai mums, skaitytojams, suteikia puikiausią galimybę pažvelgti į rašytojų gyvenimą ir kūrybą iš arčiau ir geriau pažinti jų stilių, požiūrį, pažiūras.
Tikiuosi, kad naujoje portalo lrytas.lt rubrikoje „Plunksnos brolija“ iš daugybės štrichų ilgainiui susidėlios visai savitas dabartinės lietuvių literatūros kūrėjų paveikslas. Tą paveikslą šiandien piešti pradeda Grigorijus Kanovičius, Aidas Marčėnas ir Daiva Čepauskaitė.
Rubriką kas savaitę papildys kiti plunksnos meistrai. Artimiausiu metu į šią broliją „įstos“ Herkus Kunčius, Gintaras Grajauskas, Donaldas Kajokas, Laura Sintija Černiauskaitė, Audronė Urbonaitė, Vladas Braziūnas, kiti plunksnos broliai ir seserys.
Skirtingai nei įvairiausių masonų ložių atstovai, jie su savo skaitytojais bus atviri. Tad kviečiu nepamiršti lankytis „Plunksnos brolijoje“ – čia bus tikrai įdomu!