Kad A. Marčėnui gyvenimui ir kūrybai būdingas labai savitas autoironijos jausmas pajusite iš jo atsakymų į portalo lrytas.lt klausimus.
– Kada ir kodėl pradėjote rašyti?
– Rašinėjau ir praėjusio amžiaus septyniasdešimtaisiais, bet iš tikrųjų rašyti pradėjau tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt antrųjų metų birželio septynioliktą dieną, maždaug dešimtą valandą ryto. Todėl, kad labai dūzgė jazminas.
– Kaip jūs, kaip rašytojas, jaučiatės šiuolaikinėje visuomenėje? Ką šiais laikais reiškia būti rašytoju?
– Jaučiuosi panašiai, kaip ir tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt antrųjų metų birželio septynioliktą dieną. Šiais laikais man tai ir reikštų „būti rašytoju“. Suprantama, jei vis dar Kažkas verčia visa tai užrašyti.
– Kokiu savo kūriniu jūs labiausiai didžiuojatės?
– Prieš porą metų parašyta „Dievų taupyklė“ tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt antraisiais man patiktų. Daugmaž taip ir įsivaizduodavau netobulą – nes gyvą – poeziją.
– Ar rašote kasdien? Kokiu paros metu jums geriausiai sekasi rašyti? Kiek valandų per parą rašote? Ar rašydamas klausotės muzikos? Tai klausimas apie rašymo įpročius.
– Kasdien nerašau. Kad ir koks tuo metu būtų paros metas – rašau priešaušriais. Rašymas kaip ir girtavimas: kai rašai, valandų neskaičiuoji. Rašydamas muzikos nesiklausau – net jei ji netyčia ir groja. Tai atsakymas apie rašymo įpročius.
– Kaip įsivaizduojate idealų skaitytoją?
– Jai maždaug septyniolika. Ir, kad niekas nekliudytų skaityti, ji įsilipusi į medį, slapstosi lajoje. Tai galėtų būti ir jis, bet man smagiau įsivaizduoti ją, o jis lai paslapčia eina išgerti alaus.
– Kas yra gera knyga?
– Gera knyga yra paslaptis.
– Kokie jūsų mėgstamiausi literatūriniai personažai, personažės?
– Mikė Pukuotukas, Knysliukas, Asilas, Tigras, Kenga su Riuku, Triušis bei jo giminaičiai.
– Koks literatūrinis personažas labiausiai panašus į jus? Kodėl?
– Manyčiau, kad Mikė Pukuotukas, bet atrandu ir Triušio, ir Asilo bruožų, o štai mylimoji retsykiais pavadina Kiaule. Kodėl? Todėl!
– Norėčiau, kad šią knygą būčiau parašęs aš. Apie kokią kito autoriaus knygą galėtumėte taip pasakyti?
– „Biblija“? Neduok, Dieve.
– Kokia paskutinė perskaityta knyga jus taip pralinksmino, kad net garsiai juokėtės?
– Valentino Sventicko „Šitas Aidas, šitas Marčėnas“ (Tai literatūros kritiko V.Sventicko parašyta A.Marčėno biografijos ir kūrybos tyrinėjimų knyga – R.G.).
– Kokios knygos guli šalia jūsų lovos? Kokias knygas šiuo metu skaitote?
– Nagi, pasižiūrėkim. „Tikroji Franko Zappos knyga“, Eugenijus Ališanka „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“, Ramutė Rachlevičiūtė „Audrius Puipa. Gyvenimo ir meno virtuozas“, Franzas Kafka „Dienoraščiai“, Aivaras Veiknys „Paukštuko liudijimai“ (rankraštis).
– Gal galite išvardinti 10 knygų, kurios jums paliko didžiausią įspūdį?
– Negaliu. Kiekvienos geros knygos įspūdis – kaip ir įsimylėjimo – „didžiausias“. Bet naujausias didelis įspūdis – Olgos Sedakovos „Dvi kelionės“ („2 putišestvija“). Pagarba ją rekomendavusiam Juozui Budraičiui.
– Viešpatie, ir apie ką galima kalbėti su žmogumi, kuris neskaitė... kokios knygos?
– Gal „telefonų“?..
– Ką manote apie elektronines knygas?
– Tikiuosi, kad šios negadina akių, nervų etc. labiau nei popierinės.
– Kokią knygą ruošiatės rašyti arba rašote šiuo metu? Apie ką ji?
– Šiuo metu „rašosi“ viena prozos ir viena poezijos knyga. Jos, kaip ir visos man priskiriamos knygos, apie meilę ir mirtį, t.y. – apie gyvenimą.
Pagrindiniai biografijos faktai
* A.Marčėnas – poetas, eseistas, literatūros kritikas, gimęs 1960 rugsėjo 24 dieną Kaune. Baigė Vilniuje vid. mokyklą, studijavo Lietuvos konservatorijoje.
* Bibliografija: „Šulinys“: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1988.
„Angelas“: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1991.
„Dulkės“: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993. „Metai be žiogo“: eilėraščiai. - Vilnius: Regnum, 1994. „Vargšas Jorikas“: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1998.
Sigitas Parulskis. „50 eilėraščių“ (atrinko Aidas Marčėnas); Aidas Marčėnas. „50 eilėraščių“ (atrinko Sigitas Parulskis). - Vilnius: Baltos lankos, 1999.
„Dėvėti“: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.
„Pasauliai“: lyrika. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
„Eilinė“: lyrika. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
„Būtieji kartiniai“: apžvalgos, įžvalgos, peržvalgos. - Vilnius: Apostrofa, 2008.
„Šokiai“: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
„Dievų taupyklė“: gyvenimo srauto poezija. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. Apdovanojimai:
1987 m. prizas už geriausią debiutą „Poezijos pavasario“ almanache.
1989 m. Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija už geriausią metų poetinį debiutą.
1994 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.
1999 m. J.Lindės-Dobilo premija.
2005 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
2008 m. Jotvingių premija už eilėraščių knygą „Šokiai“.