Dažnai įsivaizduoju, kad mano bute yra dar vienas kambarys. Atvėręs jo duris patenku į praeitį. Ant sienos kabo senų kino filmų afišos ir pageltusios nespalvotos nuotraukos. Ant stalo – senas geltonas radijas ir patefonas. Šalia – krūva vinilinių plokštelių...
Šios autoriaus Aido Kelionio mintys – lyg burtažodis, atveriantis istorijų, sklindančių iš Geltono radijo, pasaulį.
Tai antrasis rašytojo kūrinys (pirmas – Smėlynų vanduo, 2009 m., Tyto alba).
Kazimieras – žmogus, kaip kiekvienas mūsų – nepakartojamas.
Po penkerių metų sugrįžta Namo: stebi aplinką, leidžiasi į apmąstymus, savo gimtajame mieste sutinka ar prasilenkia su pasenusiais kaimynais ir nebeatpažįstamais pažįstamaisiais.
Apšviestoje prisiminimų juostoje praskrieja čirviniais blynais kvepianti vaikystė...