– Kada ir kodėl pradėjote rašyti?
– Rimčiau rašyti pradėjau sovietinėje kariuomenėje. Buvo smagu, konspiratyvu ir įžūlu.
– Kaip jūs, kaip rašytojas, jaučiatės šiuolaikinėje visuomenėje? Ką šiais laikais reiškia būti rašytoju?
– Jaučiuosi neblogai, ačiū.
– Kokiu savo kūriniu jūs labiausiai didžiuojatės?
– Labiausiai džiaugiuosi keletu – gal keliolika - eilėraščių.
– Ar rašote kasdien? Kokiu paros metu jums geriausiai sekasi rašyti? Kiek valandų per parą rašote? Ar rašydamas klausotės muzikos?
– Rašau ne kasdien. Dažniausiai naktimis. Valandų neskaičiuoju, muzikos nesiklausau. Geriu kavą su pienu ir rūkau.
– Kaip įsivaizduojate idealų skaitytoją?
– Pamišėlis, eskapistas, vienišius. Myli visą pasaulį, bet nepažįsta laiptinės kaimynų.
– Kas yra gera knyga?
– Kurią skaito paprasčiausias žmogus – ne literatūrologas ir ne istorikas - praėjus šimtmečiui nuo autoriaus mirties.
– Koks literatūrinis personažas labiausiai panašus į jus? Kodėl?
– Kunigaikštis Myškinas iš Dostojevskio „Idioto“. Nes man taip atrodo.
– Norėčiau, kad šią knygą būčiau parašęs aš. Apie kokią kito autoriaus knygą galėtumėte taip pasakyti?
– Yra daugybė eilėraščių, kuriuos skaitydamas stebiuosi, kad ne aš juos parašiau.
– Kokia paskutinė perskaityta knyga jus taip pralinksmino, kad net garsiai juokėtės?
– Dorotos Maslowskos pjesė „Mums viskas gerai“.
– Kokios knygos guli šalia jūsų lovos? Kokias knygas šiuo metu skaitote?
– Zbygniewo Mentzelio „Visos pasaulio kalbos“. Kitos laukia eilėje.
– Viešpatie, ir apie ką galima kalbėti su žmogumi, kuris neskaitė... kokios knygos?
– Įdomiau kalbėtis su visišku beraščiu, negu su edukuota beždžione. Kuri ne tik skaitė, bet dar ir apsimeta, kad suprato.
– Ką manote apie elektronines knygas?
– Kas neskaitė paprastų, neskaitys ir elektroninių. Ir atvirkščiai.
– Kokią knygą ruošiatės rašyti arba rašote šiuo metu? Apie ką ji?
– Rašau knygą apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį.
Pagrindiniai biografijos faktai
G. Grajauskas gimė 1966 m. vasario 19 d. Kapsuke (dab. Marijampolė). Nuo vaikystės gyvena ir dirba Klaipėdoje. Baigė S. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Džiazo katedrą.
1990–1994 dirbo radijuje, televizijoje, nuo 1994-ųjų dienraščio „Klaipėda“ literatūrinio leidinio „Gintaro lašai“ sudarytojas. Nuo 2008-ųjų – Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas. Nuo 2000-ųjų organizavo kasmetinį Lietuvos poetų sambūrį „Placdarmas“. Grojo bosine gitara ir dainavo bliuzroko grupėje „Kontrabanda“, džiazroko grupėje „Rokfeleriai“. Su jomis išleidęs šešis albumus.
Lietuvoje išleidęs šešias eilėraščių („Tatuiruotė“, „atsiskyrėlio atostogos“, „Katalogas“, „Kaulinė dūdelė“, „Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems“, „Eilėraščiai savo kailiu“), dvi eseistikos knygas („Iš klausos“, „Mažumynai“), romaną „Erezija“ bei pjesių rinkinį „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. Eilėraščių knygos išleistos Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Italijoje, Islandijoje. Pjesė „Rezervatas“ atskira knyga išleista Prancūzijoje. Eilėraščiai išversti į anglų, vokiečių, švedų, olandų, korėjiečių, suomių, lenkų, latvių, estų, rusų ir kitas kalbas, publikuoti tų šalių periodikoje bei antologijose.
Z. Gėlės (1994), I. Simonaitytės (2000), Poezijos pavasario (2000), Lietuvos kultūros ministerijos premijos (2003) laureatas. Klaipėdos miesto Kultūros Magistras (2004). Apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ (2008) už geriausią Nacionalinės dramaturgijos kūrinį „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“). Dalyvauja tarptautiniuose literatūriniuose renginiuose: skaitymuose Frankfurto, Leipcigo, Varšuvos, Geteborgo, Turino knygų mugėse, Edinburgo knygų festivalyje, Vilenicos, Geteborgo, Roterdamo, Kopenhagos, Budapešto poezijos festivaliuose, Reikjaviko, Berlyno literatūros festivaliuose, literatūriniuose vakaruose Berlyne, Miunchene, Diuseldorfe (Vokietija), Stokholme, Malmėje, Geteborge, Kristianstade (Švedija), Arau, Bazelyje, Liucernoje (Šveicarija) ir kt.