Naujuoju rinkiniu „Ryšys su vadaviete“ Rimvydas Stankevičius užsklendžia vientisą kūrybos ciklą, pradėtą rinkiniu „Laužiu antspaudą“ (2008) ir pratęstą rinkiniu „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (2010).
Pasak paties autoriaus, vieną naktį jį aplankęs įkvėpimas padiktavo visos „triknygės“ struktūrą, tačiau kiekviena iš šių knygų buvo rašoma tarsi vienintelė ir paskutinė, nes rašydamas vieną knygą, autorius dar nežinojo, neturėjo raktų į kitą.
Taigi šios seseriškos knygos pirmiausiai yra savarankiški eilėraščių rinkiniai. „Laužiu antspaudą“ yra bandymas anapusybę pažinti per mirtį, „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ anapusybės ieško šiame pasaulyje, žodžiui tarsi grąžina burto galią, o „Ryšys su vadaviete“ yra bandymas pažinti anapusybę, amžinybę, aplenkiant mirtį.
Žmogiškųjų įtampų būsenas, burtažodžio galių imperatyvus lydi poetiniai pranešimai iš vadavietės, o ryšys su vadaviete – tai ryšys su Dievu.