Šio poeto kūryba lig šiol labiau žinoma Aukštaitijos skaitytojams, tame krašte išleista didžioji dalis jo poezijos rinkinių, tarp jų ir knyga lietuvių ir anglų kalba, knygos vaikams. Už eilėraščių rinktinę „Kas nebus pralaimėta“ Vytautas Kaziela (g. 1955) nusipelnė Antano Miškinio premijos (2006).
Ši, jau aštuntoji, jo lyrikos knyga, išeinanti sostinėje, normalizuoja jo kūrybos vertės supratimą. Tai rimta, bent kiek elegiška kalba apie dabartį, ji pasižymi pokalbio, tolydaus galvojimo intonacijomis, dabartį ir istoriją aprėpiančio žmogaus mąstymu, lakoniška išraiška.
„Vytauto Kazielos eilėraščių įspūdis – lyg važiuotum per Aukštaitiją iš Dusetų, Utenos ar Molėtų Vilniaus linkui, žiūrėtum pro langą į susikertančias linijas – dangaus, miškų, kalvų, vandenų, sodybų, gyvenimo. Taip, tikrai, eilėraštis atsiranda ten, kur kas nors susikerta, – skaudžiai, žeidžiamai ar tik liūdnai, truputį elegiškai, lyg prasitęstų linijos iš meilės ir netekties, iš ankstesnio rinkinio.
Lyg realistiškesnės, taupesnės: yra tiek, kiek liko, nors ir norėtum daugiau. Naujieji Vytauto Kazielos eilėraščiai geri pokalbininkai: ramiai laikosi savo tono, balso nekelia, bet ir per žemai nenuleidžia, klausosi kito, nepertraukinėja, veikia ritmu.“ – Viktorija Daujotytė