Viską, ką pažįsta, vyrai paverčia savu. Viską, ko išmoksta, pasiima sau. Viską, ką atranda, jie glaudžia prie savęs. Kas lieka moteriai? Tik nežinomybės karalystės...
Liuksemburgo grafo duktė Džeketa nuo jaunumės žinojo iš giminės pradininkės deivės Meliuzinos paveldėjusi ne tik statusą, bet ir ypatingą galią. Protetė prieš iškeliaudama anapus perduoda jai viską, kuo naudojosi pati: būrimo karolius ir iš kartos į kartą giminės moterų paveldimas magijos žinias.
Vis dėlto, merginos laukia įprastas moters likimas – būti kieno nors žmona. Džeketa turėtų džiaugtis, nes ja susidomi pats Bedfordo hercogas, Anglijos karaliaus Henriko VI dėdė, atvėręs jai duris į slaptą mokslo ir alchemikų pasaulį.
Anksti tapusi našle Džeketa įsivelia nesuvokiamą tiems laikams avantiūrą – iš meilės išteka už skvairo Ričardo Vudvilio. Persikėlusi į Angliją moteris tampa geriausia karalienės Margaretos iš Anžu drauge ir karšta Lankasterių rėmėja.
Kol vieną dieną jai pranašautas laimės ratas apsisuka ir dukra Elžbieta tampa didžiausių priešininkų – Jorkų – karaliaus Edvardo IV žmona...
Viduramžių istorija iš esmės yra vyrų istorija, moterys joje tarsi ir nedalyvavo. Kaip kažkas yra pasakęs, gerai besielgiančios moterys į istoriją nepatenka. Istorinio romano meistre tituluojamos Philippos Gregory (g. 1954 m.) talentas – atrasti moteris ir supažindinti su tomis, kurios nesitaikstė su priimtinomis normomis, nebijojo rizikuoti ir kartu su vyrais ar šalia jų kūrė istoriją.
Kontraversiškas Džeketos likimas atskleidžia permainingą XV a. politinių jėgų pusiausvyrą, Anglijos gyvenimą Rožių karo išvakarėse ir moters – su magija ar be jos – vaidmenį jame.