Mama, o dabar išsitiesk, nusišypsok ir pripažink, kad gyvenimas ir tau, ir man yra nuostabus, ir geriau nereikia!!! Neprašyk auksinės žuvelės plauti indų.
Iš Akvilės laiško mamai
Akvilė Zavišaitė (1962–1991) – ryški asmenybė ir įdomi menininkė, palikusi savitą pėdsaką lietuvių dailės istorijoje. Jos legenda virtęs gyvenimas ir originalūs dailės darbai, eksponuoti Lietuvoje, Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, iki šiol audrina žmonių vaizduotę. Ši knyga – tai pasakojimas apie Akvilę jos pačios žodžiais
Ritos Baltušytės surinkti dukros laiškai artimiesiems ir draugams įgyja siužetą, virsta jaudinama gyvenimo istorija. Tai tarsi laiškų romanas, kurio veiksmas rutuliojasi trijuose žemynuose: pasakojama apie sovietmečio Lietuvos kasdienybę, apie pirmuosius to meto imigrantų žingsnius Australijoje ir bandymą ten įsitvirtinti, nuklystama į JAV.
O vėliau – žvilgsnis į Lietuvą ir pasaulį jau brandaus žmogaus akimis. Autentiški tekstai liudija sudėtingą XX amžiaus pabaigos laiką, jaunos dailininkės siekį perprasti meno paslaptis, tobulėti ir neprapulti gyvenimo verpetuose.
„Veikiantieji asmenys“ – po pasaulį išsibarstę šeimos nariai, draugai Lietuvoje, Australijoje ir Amerikoje – visi su savo dramatiškais likimais ir paslaptimis. Bet tvirčiausia visa vienijanti gija – Akvilės ir jos mamos ryšys. Jų artumas net būnant toli, atviri pokalbiai apie viską negali palikti abejingų. Nors šio gyvenimo romano atomazga išties tragiška, šviesus Akvilės optimizmas stiprina tikėjimą, kad visa, ką lemta žmogui patirti, turi prasmę. Laiškus papildo atsiminimai, nuotraukos ir Akvilės darbų reprodukcijos, vaikystės piešiniai.
Knyga nepretenduoja į išsamų dailininkės Akvilės Zavišaitės gyvenimo aprašymą ar kūrybos analizę. Tai tik priminimas apie trumpai gyvenusį jauną žmogų ir žvilgsnis į pasaulį jo akimis. Tai bandymas padėkoti Akvilei, kad ji mane pasirinko savo motina.
Rita Baltušytė
