Susan Cain − knygos, žaibiškai tapusios „The New York Times“ skaitomiausiu leidiniu, jau išverstu į trisdešimt kalbų, autorė.
Jos mintys apie introversiją ir drovumą pasirodė „The New York Times“, „The New Yorker“, O, „The Oprah Magazine“; time.com ir psychologytoday.com. Introversijos temomis S. Cain kalbėjo „Microsoft“, „Google“, JAV iždo darbuotojams ir konferencijoje „TED 2012“, kurią internete pažiūrėjo 3 milijonai žiūrovų.
S. Cain pasirodė per televiziją, radiją, tokiose laidose ir programose kaip „CBS This Morning“, „NPR All Things Considered“, „NPR Diane Rehm“. Su jos knyga supažindino „Time“, „The Atlantic“, „Wired“, „Fast Company“, „Real Simple“, „Fortune“, „Forbes“, „USA Today“, „The Washington Post“, CNN, slate.com, daugelis kitų leidinių ir internetinių svetainių.
Beveik pusė mūsų pažįstamų žmonių yra introvertai. Jie mieliau klauso, nei šneka, mieliau skaito, nei siaučia vakarėliuose, jie kuria naujoves, tačiau nemėgsta savęs viešinti, mieliau suka galvą vienumoje, nei pasineria į grupės idėjų kūrimo procesą. Nors juos neretai vadiname „tyliais“, kaip tik jiems turėtume būti dėkingi už daugelį nuostabiausių visuomenės laimėjimų. Nemažai didžiausių mūsų idėjų, meno kūrinių, išradimų − ir evoliucijos teorija, ir Van Gogho saulėgrąžos, ir asmeniniai kompiuteriai, atsirado tylių ir intelektualių žmonių, mokančių įsiklausyti į savo vidinį pasaulį ir iškelti jame glūdinčius turtus, pastangomis.
Be introvertų pasaulyje nebūtų: reliatyvumo teorijos, „Chopino noktiurnų“, „Prousto Prarasto laiko beieškant“, „Piterio Peno“, filmo „Šindlerio sąrašas“, „Google“, „Hario Poterio“ ir kt.
Paremta kuo stropiausiai sukauptais tyrinėjimų duomenimis, persmelkta nepaprastos įžvalgos, be galo įdomi skaityti, Tyla yra nepakeičiamas šaltinis kiekvienam, kas nori suprasti introvertiškosios žmonijos dalies reikmes.
„Susan Cain Tyloje įteisina ir net išaukština nišą, aprėpiančią pusę žmonijos“, - Guy Kawasaki.
