2007-aisiais atsikūrus „Ančiai“ ir išleidus albumą „Ančių dainos“, iškilo klausimas: o kas toliau? Artėjo dvidešimt penktasis „Anties“ jubiliejus. 2008 metų pabaigoje smogė siaubinga nekilnojamojo turto krizė. Žlugo įmonės. Žlugo iliuzijos. Nuotaika baisi. Reikėjo ką nors daryti...
Ir tada šovė mintis pastatyti autobiografinį miuziklą – muzikinę utopiją „Zuikis Pleibojus“. Šis didžiulis muzikinis kūrinys man tapo išsigelbėjimu iš krizės sukeltos depresijos. Galinga emocinė atrama... Geresnės dovanos „Anties“ jubiliejui negalėjo būti.
„Antis“ – architektų postpankroko grupė, susikūrusi 1984 metais. Savo karjeros pradžioje ji grojo paprastai. Vienintelė išeitis kompensuoti negudrią muziką – rėžti įdomų, provokuojantį, prasmingą ir dviprasmingą tekstą. Laikui bėgant, keitėsi ansamblio sudėtis, profesionalėjo muzikinė kalba, bet geri tekstai taip ir liko nekintama „Anties“ tradicija. Lrytas.lt siūlo paskaityti knygos „Antiška“ ištrauką apie Zuikio Pleibojaus gimimą.
Zuikis Pleibojus
Nuo mažens svajojau sukurti didelį muzikinį kūrinį. 1989 metais parašiau pankoperos „Apgaviko sapnas“ scenarijų. Jo idėja – kelionė į žmogaus (apgaviko) sąžinę, kur susiduria jausmai, protas ir valia. Paini istorija galų gale baigiasi gerai: apgavikas nustoja apgaudinėti save ir tampa teisuoliu – žmogumi, visada sakančiu sau tiesą. Tačiau įgyvendinti sumanymo nepavyko. „Anties“ koncertinė veikla, užsienio gastrolės, trečiasis Roko maršas per Lietuvą neleido rimčiau prisėsti prie sumanyto kūrinio ir nuosekliai padirbėti.
2007-aisiais atsikūrus „Ančiai“ ir išleidus albumą „Ančių dainos“, iškilo klausimas: o kas toliau? Artėjo dvidešimt penktasis „Anties“ jubiliejus. 2008 metų pabaigoje smogė siaubinga nekilnojamojo turto krizė. Žlugo įmonės. Žlugo iliuzijos. Nuotaika baisi. Reikėjo ką nors daryti...
Ir tada šovė mintis pastatyti autobiografinį miuziklą – muzikinę utopiją „Zuikis Pleibojus“. Šis didžiulis muzikinis kūrinys man tapo išsigelbėjimu iš krizės sukeltos depresijos. Galinga emocinė atrama... Geresnės dovanos „Anties“ jubiliejui negalėjo būti.
Kūrybinis darbas sekėsi lengvai ir greitai. Rašydamas scenarijų konsultavausi su režisieriumi Jonu Vaitkumi. Kartu kilo idėja pastatyti „Zuikį Pleibojų“ Rusų dramos teatro scenoje.
Spektaklį kūrė neeilinės pajėgos: įspūdingų kostiumų autorė – Sandra Straukaitė, scenografija – Lino Liandzbergio, choreografija – Agnės Ramanauskaitės, vaizdo projekcijomis rūpinosi Rūta Vaitkevičiūtė ir Paulius Juodzevičius, erdvinį garsą režisavo Artūras Pugačiauskas, šviesas – Marius Selevičius, tekstus redagavo Rolandas Rastauskas.
Bet svarbiausia – muzika. Ją, mano galva, genialiai sukūrė kompozitorius Vaclovas Augustinas.
Didžiulį darbą nuveikė muzikos prodiuseris Gintautas Rakauskas, suteikęs miuziklui nostalgišką progresyvaus roko skambėjimą. Spektaklį papuošė Danguolės Aukselienės vadovaujama mergaičių vokalinė grupė „KIVI“. Muzikinės utopijos „Zuikis Pleibojus“ premjeros vyko Vilniuje, Lietuvos rusų dramos teatre, 2009 metų gruodžio mėnesio 18–22 dienomis.
Apie ką šis spektaklis? Apie mus, apie mane, apie tuos nuostabius dvidešimt penkerius metus. Pagrindinis herojus Zuikis išgyvena sudėtingą gyvenimo dramą – nuo Zuikio Neerelio iki Zuikio Pleibojaus, nuo Zuikio Pleibojaus iki Zuikio Dievo.
Kūrinio moralas: laisvė slypi ne išoriniuose dalykuose, o viduje. Laisvės svetur nėra. Laisvė gyvena čia ir dabar, manyje. Tik dalindamas save galiu būti laisvas ir kartu laimingas. Vienintelė sąlyga – kad atrasčiau laisvę, turiu išmokti mylėti.
Laisvė
Nuo ko viskas prasidėjo? Man – nuo tos dienos, kai po aštuonerių darbo metų Miestų statybos projektavimo institute išdrįsau numoti ranka į tarybinio architekto karjerą ir išėjau dirbti ūkvedžiu–vadybininku į Kauno architektų sąjungą. Turbūt nuvažiavo stogas. Netikram zuikiui visko gali atsitikti...
Ir tada, rodėsi, sutikau Laisvę! Daug laisvės! Tiksliau, daug laisvo laiko... Iš pradžių buvo nejauku. Nepatogu prieš kitus zuikius. Bet prie gero greitai priprantama. Pasipylė JAS (Jaunųjų architektų sekcijos) diskotekos, paskaitos, parodos...
Prasidėjo naujų Kauno architektų namų statyba senamiestyje.
Kaip viskas keistai susiję... Kas tada galėjo nuspėti, kad būtent tuose naujuosiuose Kauno architektų namuose ir susiburs radikalioji Kauno Sąjūdžio iniciatyvinė grupė?
Štai jums puikus drugelio efekto pavyzdys.
O kas buvo tas drugelis?
Drugelis buvo „Antis”.
„Antytė”.
Iš užjūrio atskrido nuostabi antytė.
Jos vardas – Laisvė, pavardė – Laisvytė.
Pabudom, atsikėlėm, mąstom, ką daryti.
Visi ko nors norėtų Laisvės paprašyti.
Kiek laukėme, svajojom Laisvę pamatyti,
Kol pagaliau mus rado įstabi antytė!
Kaip vėliava graži, ryški, tyra Laisvytė
Pakyla virš balos kiekvieną mielą rytą.
Pakyla virš balos kiekvieną mielą rytą.
Laisvė, tegyvuoja Laisvė!
Laisvė auksakasė.
Laisvę imkim drąsiai.
Laisvė, tegyvuoja Laisvė!
Laisvė grynaveislė.
Laisvė – mūsų teisė.
Nėra saldesnio žodžio, šaunesnės mergytės,
Nėra daugiau nei Laisvė geidžiamos paukštytės.
Ori ir nepriklausoma gyva antytė,
Legendinė gražuolė ir žvaigždė – Laisvytė!
Legendinė gražuolė ir žvaigždė – Laisvytė!
Laisvė, tegyvuoja Laisvė!
Laisvė auksakasė.
Laisvę imkim drąsiai.
Laisvė, tegyvuoja Laisvė!
Laisvė grynaveislė.
Laisvė – mūsų teisė.
