Kūrinio pasakojimą autorius pradeda ir apipina keistais įvykiais ir nutikimais, kurie skaitytoją įtraukiai ir bando paklaidinti romano apylinkes apgaubusioje tirštoje „negamtinėje“ migloje. Keisti nutikimai prasideda atgijusiais miruoliais (grafas Liudvikas Rūka-Rūkevičius, pirmasis kolūkio pirmininkas Petras Liknora, mokytojas Gediminas), kurie bendrauja su vietos gyventojais, patys nesuvokdami, kokiame laike atsidūrė, ar jie yra numirę ar gyvi...
Ilgainiui paaiškėja intriguojančių dalykų priežastys, o po gyventojų evakuacijos ištuštėjusios apylinkės mena civilazijos paklydimus. Knygos viršelį iliustruojantis vertikaliai „pastatytas“ įprasto kaimo sodybos horizontas tarsi paaiškina – gyvenime gali nutikti ir nutinka visko, net ir mažiausiai tikėtų dalykų. Kūrinys parašytas lengvu, dažnai ironišku stiliumi, o siužeto paslaptis neatskleidžiama iki pat galo.
