1941 m. birželio 22 d. prasidėjo SSRS karinė katastrofa. Nacistinė Vokietija per kelias savaites sutriuškino milžinišką 3 mln. Raudonosios armijos grupuotę. Pirmosiomis karo dienomis kilusį chaosą iliustruoja 1941 m. birželio 26 d. Vakarų fronto (buvusios Pabaltijo YKA) vadovybės šifruotė Stalinui apie Lietuvoje dingusią armiją:
„Pagal keletą gana aiškių faktų, 11-osios armijos štabas pateko į nelaisvę arba paimti šifruočių dokumentai. Jau dvi dienas iš 11-osios armijos gaunama suklastotų šifruočių.
Ne kartą [birželio] 23, 24, 25 mano siųsta žvalgyba negalėjo susisiekti su 11-osios armijos štabu. Šiandien pasiunčiau iš užnugario į numanomą rajoną, kuriame yra 11-osios armijos štabas, rezultatas bus žinomas vakare.
DVINSKĄ (DAUGPILĮ) užėmė vokiečiai“.
Žinios, kurias siuntė 11-osios armijos štabas, buvo tokios netikėtinos, kad sovietų vadovybė pamanė, jog jai siunčiamos klastotės. 11-oji armija, (armijoje paprastai būna daugiau kaip 60 tūkst. karių) dingo, išsisklaidė miškuose tarp Panevėžio ir Daugpilio.
Vokiečių bombos 1941 m. vasarą netikėtai pabiro ant „taikiai snaudžiančių aerodromų“, miestų ir kaimų. Kaip teigė sovietų istorikai, buvo sunaikinta 1600 sovietų lėktuvų, dalis jų – žemėje. Esą, Raudonoji armija neturėjo kuo kovoti.
Sovietų istorikai ilgus metus ieškojo tokio masto katastrofos pateisinimo ir prikūrė įvairių mitų. Bene gajausias iš jų: tą milžinišką lėktuvų armadą sunaikino priešo aviacija.
Naujausia M. Solonino knyga atskleidžia tikrąją dingusių lėktuvų „paslaptį“.
Pasirodo, daugybę lėktuvų priešui paliko sovietų kariuomenė (dalį jų spėjo pati sudeginti). Štai vien Vilniaus Kirtimų (Porubaneko) aerodrome liko dešimtys tvarkingai išrikiuotų naujausių kovos lėktuvų Il-2, Jak -1, MiG-3. Taip atrodė ir Kauno, Šiaulių, Panevėžio bei kiti aerodromai.
Knygoje apie 700 iliustracijų, ypatinga vieta skiriama sovietų aviacijai, pateikiama 1941 m. birželio 22 d. vokiečių žvalgybos lėktuvo darytų Vilniaus aerodromo nuotraukų, gautų iš JAV archyvų.
Mark Solonin. Katastrofos chronologija. Iš rusų kalbos vertė Rimvydas Užukukis. – Vilnius: Briedis [2013]. – 472 p.
