Tačiau 2012 metų spalį Talibanas pasikėsino į Malalą. Grįžtant autobusu iš mokyklos mergaitei į galvą pataikė kulka. Malala per stebuklą liko gyva, tačiau tęsia savo pradėtą kovą. Nesuvokiama realybė, jai tapusi kasdienybe, atsispindi ir leidyklos „Alma littera“ išleistoje M. Yousafzai bei žurnalistės Christinos Lamb knygoje „Aš esu Malala“.
Jauniausia istorijoje Nobelio taikos premijos laureatė savo knygoje rašo: „Esu iš šalies, sukurtos vidurnaktį. Kai vos nenumiriau, buvo ką tik po vidurdienio“. „Aš esu Malala“ – tai pasakojimas apie šeimą, kurią iš gimtos šalies išvijo terorizmas, apie kovą už mergaičių teisę į mokslą, apie tėvą, kuris pats būdamas mokyklos savininkas, palaikė ir ragino dukterį rašyti bei lankyti mokyklą, apie drąsius tėvus, kurie be galo myli savo dukterį, nors jų visuomenė vertina tik sūnus. „Aš esu Malala“ privers patikėti vieno žmogaus balso galia sukelti pokyčius pasaulyje. Kai Talibanas užėmė Svato slėnį Pakistane, M. Yousafzai ryžosi pasisakyti. 2012 metų spalio devintą dieną ji vos nesumokėjo už tai savo gyvybe. Malala buvo pašauta į galvą iš arti, kai autobusu važiavo namo iš mokyklos.
Nedaug kas tikėjo, kad mergaitė išgyvens, tačiau Malala stebuklingai pasveiko ir iš atokaus šiaurės Pakistano kaimelio pateko į Jungtinių Tautų būstinės Niujorke sales. Sulaukusi septyniolikos, ji tapo pasauliniu taikaus protesto simboliu ir jauniausia Nobelio taikos premijos laureate. Nobelio taikos premija skiriama asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą.
2012 m. Jungtinį Nobelio taikos premijos apdovanojimą, kurį M. Yousafzai gavo kartu su Indijos vaikų teisių gynėju Kailashu Satyarthi, Osle įteikė Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas dalyvaujant Norvegijos karaliui Haraldui V. Gavusi apdovanojimą, M. Yousafzai teigė, kad ji čia yra tam, kad kovotų už užmirštų vaikų teises. „Šis apdovanojimas skirtas ne tik man. Jis skirtas tiems pamirštiems vaikams, kurie nori mokytis, tiems išgąsdintiems vaikams, kurie trokšta taikos. Ir tiems bebalsiams vaikams, kurie nori pokyčių. Aš čia tam, kad kovočiau už tų vaikų teises, kad skelbčiau jų žodį. Dabar ne laikas tų vaikų gailėtis, dabar laikas imtis veiksmų tam, kad tai būtų paskutinis kartas, kai matome vaikus, neturinčius galimybės mokytis“, – sakė M. Yousafzai. Pasak leidyklos „Alma littera“ vadovės Danguolės Viliūnienės, ši knyga suteikia galimybę pažinti šių dienų herojus. „Yra daug knygų, pasakojančių apie pasaulyje garsius žmones, jų sėkmės istorijas, įspūdingus darbus, gyvenimo paslaptis. „Aš esu Malala“ – kitokia. Tai knyga apie paauglę, drąsių tėvų dukrą, kovojančią už vaikų teises. Pasakojimas priverčia patikėti, kad net paprastos mergaitės balsas gali būti išgirstas visame pasaulyje ir jį keisti“, – pasakoja leidyklos „Alma littera“ vadovė D. Viliūnienė. M. Yousafzai savo istorija įkvepia viso pasaulio žmones. Gauti apdovanojimai – Malala laimėjo ne tik Nobelio taikos, bet ir Pasaulio vaikų premiją – drąsina jauniausią pasaulio taikaus protesto šalininkę, sekančią savo protėvio Mahatma Gandhi pėdomis ir savo viešose kalbose pabrėžiančią, kad kiekvienas jai skirtas apdovanojimas yra skiriamas ir visai indų tautai.
Knygos „Aš esu Malala“ bendraautorė Ch. Lamb mokėsi Oksforde ir Harvarde, yra išleidusi penkias knygas bei gavusi daugybę apdovanojimų.
