Jis buvo vadinamas misticizmo meistru. T.Transtroemerio poezija yra persmelkta vaizduotės ir jausmų,
taip pat – netikėtumų, todėl jo darbai kartais ir trikdo, ir intriguoja.
„Daugumai Transtroemerio eilėraščių būdingos
taupios raiškos priemonės, konkretumas ir talpios, paveikios
metaforos. Savo naujausiuose rinkiniuose jis
pasuko prie dar mažesnio formato ir aukštesnio raiškos
koncentracijos laipsnio“, – sakoma Nobelio Akademijos pareiškime, išplatintame
skiriant poetui literatūros premiją.
Išleidęs 10 poezijos knygų, T. Transtroemeris 1990 metais
patyrė insultą, po kurio liko pusiau paralyžiuotas ir nebegalėjo
kalbėti. Tačiau jis toliau rašė ir 2004-aisiais išleido
eilėraščių rinkinį „Didysis slėpinys“ (Den stora gatan), o
2006 metais buvo išleistas į anglų kalbą išverstų eilėraščių
rinkinys „Didžioji paslaptis: Naujas poemų rinkinys“ (The Great
Enigma: New Collected Poems /New Directions).
Tarp garsiausių T.Transtroemerio darbų yra 1966 metų „Langai
ir akmenys“ (Klanger och spar) bei 1974 metų „Baltija“ (Ostersjoar) .
Daugiau kaip į 60 kalbų išversta jo poezija
padarė įtaką poetams visame pasaulyje, ypač – Šiaurės
Amerikoje.
„Švedų poetas ir Nobelio premijos
laureatas Tomas Transtroemeris paliko mus, bet jo žodžiai niekada
nemirs“, – socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje parašė Švedijos užsienio reikalų ministerija.
T.Transtroemeris gimė Stokholme 1931 metais ir augo su
motina, kuri buvo mokytoja.
Poeziją jis pradėjo rašyti studijuodamas
Siodros lotynų gimnazijoje Stokholme ir būdamas 23-ejų debiutavo
rinkiniu „Septyniolika eilėraščių“ (17 dikter).
Stokholmo universitete kūrėjas baigė poezijos, religijos istorijos ir
psichologijos studijas, o vėliau savo profesinį gyvenimą skyrė
poezijai ir psichologo darbui. Nuo 1960 iki 1966 metų jis dirbo psichologu
nepilnamečių pažeidėjų institucijoje.
Be kitų T.Transtroemerio kūrinių, paminėtini rinkiniai
„Pusiau užbaigtas dangus“ (Den halvfardiga himlen, 1962),
„Nakties regėjimas“ (Morkerseende, 1970), „Tiesos užkarda“
(Sanningsbarriaren, 1978), „Gyviesiems ir mirusiesiems“ (For
levande och doda, 1989), „Takai“ (Stigar, 1973), „Liūdesio
gondola“ (Sorgegondolen, 1996).
T.Transtroemeris buvo vedęs ir turėjo dvi dukras.